Jungtinių Tautų Organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 84.15.188.238 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
Eilutė 49: Eilutė 49:
Kudirka nusove sarbieviju' visi giveno laimingai kaip srekas
Kudirka nusove sarbieviju' visi giveno laimingai kaip srekas


== Struktūra ==
Bmw 760 yra neblogas automobilis. Sankaba normali nedila, pakankamai normalus komfortas BET, audi 80 gali apdeti tiesiojoje nes turi nitro ir garet rurbo isibegeja iki 100,57 km per 0.4 sec. Krc ne masina o naikintuvas. Vertinu 76 balais is 679 balu :]

Pagrindiniai JTO organai:
* [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]
* [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]]
* [[Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba]]
* [[Jungtinių Tautų Sekretoriatas]]
* [[Tarptautinis Teisingumo Teismas]]
* [[Jungtinių Tautų Globos Taryba]] (šiuo metu nevykdanti veiklos)

[[Vaizdas:JTO struktura.png]]


== Generaliniai sekretoriai ==
== Generaliniai sekretoriai ==

11:01, 30 rugsėjo 2016 versija

United Nations
لأمم المتحدة
联合国
Organisation des Nations unies
Организация Объединённых Наций
Organización de las Naciones Unidas

JTO vėliava
JTO vėliava JTO emblema United Nations Members

Devizas Tai jūsų pasaulis
Oficialios kalbos anglų, prancūzų, ispanų, rusų, kinų, arabų
JT generalinis sekretorius van gogas ir donaldas trumphas
Įkurta 1945 metų spalio 24
Nariai 193 (paskutinis narys – Pietų Sudanas)
Būstinė Lietuva, Naugardukas
Oficiali svetainė http://www.un.org/

Jungtinių Tautų Organizacija, JTO (anksčiau vadinta Suvienytųjų Nacijų Organizacija arba SNO) – tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.

Istorija

Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijoje, vykusioje 1943 metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. 1944 metų antrojoje pusėje Prancūzijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir TSRS atstovai Vašingtone nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.

1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė Jungtinių Tautų chartiją pasirašiusi 51 valstybė.

Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.

Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po 1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]

JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

Parduodu BMW 760 uz 3000 euru

Kudirka nusove sarbieviju' visi giveno laimingai kaip srekas

Struktūra

Pagrindiniai JTO organai:

Generaliniai sekretoriai

JT specialiosios agentūros

Aplinkosauginė veikla

Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su aplinkos apsaugos klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su Vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad Subalansuotos plėtros arba Europos ekonominėje komisijoje. Miškų forumas taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.[1]

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia Žmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.

Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad Biologinės įvairovės, Bendrosios klimato kaitos, Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kitų.

Nuorodos

Išnašos

  1. Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinių Tautų Organizacija