Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ltbaz|Kazokiskes church.jpg|Kaišiadorių|Elektrėnų| |
{{ltbaz|Kazokiskes church.jpg|Kaišiadorių|Elektrėnų|Elektrėnų savivaldybė|Kazokiškės||tinkuotas mūras|[[1609]] m.|}} |
||
[[Vaizdas:Kazokiškės, bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|right|Interjeras]] |
[[Vaizdas:Kazokiškės, bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|right|Interjeras]] |
||
Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
</gallery> |
</gallery> |
||
{{Vienuolynai Lietuvoje}} |
{{Vienuolynai Lietuvoje}} |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Kazokiškės]] |
[[Kategorija:Kazokiškės]] |
||
⚫ |
21:48, 27 rugsėjo 2016 versija
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kaišiadorių |
Dekanatas | Elektrėnų |
Savivaldybė | Elektrėnų savivaldybė |
Gyvenvietė | Kazokiškės |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1609 m. |
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus.
Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.
Istorija
1609 m. ant Kazokiškių kalvelės dvarininkas Stanislovas Beinartas pastatydino bažnyčią ir ją perdavė dominikonams. Į ją 1680 m. atvežta Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija (žmonių nuo 1700 m. laikoma stebuklinga; originalas Neapolyje). Kazokiškės 1649–1864 m. priklausė Paparčių dominikonų vienuolynui. Nuo 1700 m. Kazokiškėse nuolat gyveno kunigas. Kazokiškės buvo Paparčių parapijos, po 1864 m. – Žaslių parapijos filija.
1782–1790 m. bažnyčia rekonstruota. Manoma, kad rekonstrukcijos projekto autorius yra Augustinas Kosakauskas, o barokinė fasado dalis likusi iš senosios bažnyčios. 1905 m. kunigas Jonas Bobkevičius prisaikdino bažnyčios lankytojus kalbėti tik lenkiškai. Jis lietuvių šeimų vaikus rašydavo į juodąją knygą.
1948 m. klebonas Juozapas Čaplikas suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų – tinkuoto mūro varpinė. Šventoriuje yra senos kapinės.
Bažnyčios viduje – paveikslai „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“ (XVII a., gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), „Šv. Kazimieras“, bažnyčios fundatoriaus S. Beinarto portretas (abu XVIII a.) ir kiti, taip pat skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.), kryželis (1799 m.)