Echnatonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
Po Amenchotepo III mirties Amenchotepas IV pasikeitė vardą į Echnatoną ir ėmė garbinti dievą Atoną, saulės diską. |
Po Amenchotepo III mirties Amenchotepas IV pasikeitė vardą į Echnatoną ir ėmė garbinti dievą Atoną, saulės diską. |
||
Echnatonas uždraudė senuosius egiptietiškus dievus, uždarė kai kurias šventyklas. O didžiosiose Karnako ir Luksoro šventyklose pastatė Atono koplyčias, |
Echnatonas uždraudė senuosius egiptietiškus dievus, uždarė kai kurias šventyklas. O didžiosiose Karnako ir Luksoro šventyklose pastatė Atono koplyčias, kurios po reformos buvo sugriautos. |
||
Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona Nefertitė (kuri buvo Amono žynio Ajo duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui, taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui. |
Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona Nefertitė (kuri buvo Amono žynio Ajo duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui, taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui. |
||
Echnatonas perkėlė sostinę iš [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų]] į Achetatoną, dabartinę Tel – el – Amarną. Ten karaliavo iki mirties – 17 metų. Kaip mirė šis karalius nėra žinoma, manoma, kad jo mirties priežastis gali būti savižudybė ar nužudymas. Jis buvo palaidotas Amarnos kapinyne, tačiau vėliau jo palaikai slapta pergabenti į [[Karalių slėnis|Karalių slėnį]], kur jis buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko jo žentui Semencharei (1346–1343), vedusiam savo pirmtako dukterį. Po jo valdė Amenchotepo IV (Echnatono) sūnus [[Tutanchamonas]] (1343–1333), kurio motina gali būti Kija. Jis atkūrė senąją religiją, o sostinę grąžino į Tėbus. Tačiau mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys Ajas, o po jo karo vadas Horemhebas, kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją. |
Echnatonas perkėlė sostinę iš [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų]] į Achetatoną, dabartinę Tel – el – Amarną. Ten karaliavo iki mirties – 17 metų. Kaip mirė šis karalius, nėra žinoma, manoma, kad jo mirties priežastis gali būti savižudybė ar nužudymas. Jis buvo palaidotas Amarnos kapinyne, tačiau vėliau jo palaikai slapta pergabenti į [[Karalių slėnis|Karalių slėnį]], kur jis buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko jo žentui Semencharei (1346–1343), vedusiam savo pirmtako dukterį. Po jo valdė Amenchotepo IV (Echnatono) sūnus [[Tutanchamonas]] (1343–1333), kurio motina gali būti Kija. Jis atkūrė senąją religiją, o sostinę grąžino į Tėbus. Tačiau mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys Ajas, o po jo karo vadas Horemhebas, kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją. |
||
[[Vaizdas:Akhenaten as a Sphinx (Kestner Museum).jpg|thumb|250px|<center>Echnatonas vaizduojamas kaip sfinksas (Kestnerio Muziejus)<center>]] |
[[Vaizdas:Akhenaten as a Sphinx (Kestner Museum).jpg|thumb|250px|<center>Echnatonas vaizduojamas kaip sfinksas (Kestnerio Muziejus)<center>]] |
||
16:37, 25 rugsėjo 2016 versija
Echnatonas („nuolankus Atonui“; Amenhotepas IV, valdė 1353–1336 m. pr. m. e.) – Egipto faraonas, pagarsėjęs savo religine reforma, kurios dėka jo valdymo metais klestėjo monoteizmas – Saulės dievo Atono kultas.
Echnatonas buvo didžiojo faraono Amenchotepo III, kurio laikais Egiptas išgyveno savo aukso klestėjimo laikus, sūnus. Jo motina buvo nubių kilmės valdininko duktė Tija. Po Amenchotepo III mirties Amenchotepas IV pasikeitė vardą į Echnatoną ir ėmė garbinti dievą Atoną, saulės diską.
Echnatonas uždraudė senuosius egiptietiškus dievus, uždarė kai kurias šventyklas. O didžiosiose Karnako ir Luksoro šventyklose pastatė Atono koplyčias, kurios po reformos buvo sugriautos.
Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona Nefertitė (kuri buvo Amono žynio Ajo duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui, taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui.
Echnatonas perkėlė sostinę iš Tėbų į Achetatoną, dabartinę Tel – el – Amarną. Ten karaliavo iki mirties – 17 metų. Kaip mirė šis karalius, nėra žinoma, manoma, kad jo mirties priežastis gali būti savižudybė ar nužudymas. Jis buvo palaidotas Amarnos kapinyne, tačiau vėliau jo palaikai slapta pergabenti į Karalių slėnį, kur jis buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko jo žentui Semencharei (1346–1343), vedusiam savo pirmtako dukterį. Po jo valdė Amenchotepo IV (Echnatono) sūnus Tutanchamonas (1343–1333), kurio motina gali būti Kija. Jis atkūrė senąją religiją, o sostinę grąžino į Tėbus. Tačiau mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys Ajas, o po jo karo vadas Horemhebas, kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją.
.jpg)
Nefertitė po savo vyro mirties iš istorijos paslaptingai dingo.
Nuorodos
| |||||
