Jūreivystė

Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas. Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Jūreivystė, (angl. SEAMANSHIP) – tai laivybos žinių ir praktinių įgūdžių sistema ir jos naudojimas.

Ji apima daugelio mokslo sričių žinias ir specialių sugebėjimų išvystymą, įskaitant ir šias: navigaciją; tarptautinę jūrų teisę; meteorologiją ir orų prognozavimą; įgulos valdymą; laivų ir mažųjų laivų priežiūrą; denio įrangos priežiūrą ir naudojimą; takelažo darbus; rangauto įrengimą, naudojimą ir priežiūrą; ryšio priemonių naudojimą; buriavimą; variklių priežiūrą, remontą ir naudojimą; laivo manevravimą, įskaitant buksyravimo darbus; krovos įrenginių valdymą; pavojingų krovinių tvarkymą ir krovos bei sandėliavimo operacijas; pavojingų situacijų valdymą; išgyvenimą jūroje, paiešką ir gelbėjimo darbus; gaisrų gesinimą

Aukščiau minėtų sričių reikalingą išmanymo lygį ir apimtį kiekvienu konkrečiu atveju apsprendžia tai, kokio pobūdžio užduotis sau kelia jūrininkas, ir kokio tipo laivą naudoja užduočių vykdymui. Tačiau visų pirma jūreivystė – tai saugumas jūroje ir saugi laivyba, kas užtikrinama nenutrūkstamu mokymu ir teigiamos darbinės patirties naudojimu kasdieninėje veikloje.

Jūreivystės, kaip sąvokos, kildinimas iš angliško Seamanship: angl. Seaman – liet. Jūreivis, ir angl. Ship – liet. Laivas turi tokią prasmę – „Jūreivis, gerai prižiūrintis ir valdantis Laivą“. Lietuviškai jūreivystės, kaip sudurtinio žodžio, susidedančio iš Jūra ir Eiti tiesioginis aiškinimas, tikriausiai, turėtų būti „Ėjimas į jūrą“.