Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Koreguota istorija
(Koreguota istorija)
}}
[[Vaizdas:VU biblioteka. 2006-08-10.jpg|thumb|right|295px|Vilniaus universiteto biblioteka (vaizdas iš Sarbievijaus kiemo pusės)]]
'''Vilniaus universiteto biblioteka''' ('''VUB''') – seniausia [[Lietuva|Lietuvos]] akademinė [[biblioteka]]. Ją [[1570 m.]] įkūrė [[jėzuitai]]. VU biblioteka yra 9 metais senesnė už [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. Viena iš nedaugelio [[Europa|Europos]] bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė. Istorinė bibliotekos vieta – Filologijos skaitykla. VUB saugoma apie 5,3 mln. dokumentų. Bendras lentynų ilgis – 166 km (palyginimui tai būtų atstumas nuo Vilniaus iki [[Rokiškis|Rokiškio]]).<ref>[http://www.mb.vu.lt/idomu Įdomu]</ref> Šiuo metu biblioteka turi apie 44 tūkst. registruotų vartotojų. [[1753 m.|1753]] m. VU buvo įkurta viena seniausių Europoje ir pirmoji Lietuvoje astronomijos observatorija: šiuo metu jos patalpose veikia Vilniaus universiteto biblioteka (VUB Baltoji salė). Biblioteką kasmet aplanko apie 10 tūkst. turistų iš visos Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, tarp jų ir iš Pietų Afrikos Respublikos, Šri Lankos, Taivano, Argentinos, Australijos, Kinijos, Indijos, Čilės, Korėjos ir kt.
 
Bibliotekoje lankėsi įvairių pasaulio valstybių valdžios bei dvasiniai vadovai – prezidentai, karaliai, princai, tarp kurių – Belgijos karališkoji šeima, [[Princas Čarlzas|Velso princas Čarlzas]], JAV prezidento žmona [[Laura Bush]], popiežius [[Jonas Paulius II]], Tibeto dvasinis vadovas [[Dalai Lama XIV|Dalai Lama]], Nyderlandų karalienė ir daugelis kitų.<ref>[http://www.mb.vu.lt/idomu Bibliotekoje lankėsi įvairių pasaulio valstybių valdžios bei dvasiniai vadovai ]</ref>
=== Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos biblioteka ===
 
Biblioteką (kartu su Vilniaus jėzuitų kolegija) 1570 m. liepos 17 d. įsteigė jėzuitai, į Lietuvą atvykę vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu. [[1579 m.|1579]] m. Vilniaus jėzuitų kolegiją perorganizavus į Vilniaus universitetą biblioteka tapo akademijos, dar vėliau – ir universiteto biblioteka. Pagrindu bibliotekai tapo jai perduoti [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] ir Vilniaus vyskupo sufragano Georgijaus Albinijaus knygų rinkiniai. Vėliau didelius knygų rinkinius bibliotekai perdavė ir kiti katalikų hierarchai ir pasauliečiai didikai: Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], kardinolas [[Jurgis Radvila]], Vilniaus vyskupas [[Eustachijus Valavičius]], Vilniaus kanauninkas Kazimieras Vaišnaravičius ir kiti.
 
Iš [[pasaulietis|pasauliečių]], dovanojusių Vilniaus universiteto bibliotekai asmenines knygų kolekcijas, išskirtini Lietuvos didikai [[Sapiegos]]. [[1655 m.|1655]] m. jų dovanotų knygų registre buvo išvardyta apie 3 tūkst. knygų, tarp jų – rečiausi [[inkunabulas|inkunabulai]] ir kiti reti leidiniai. Per 200 jėzuitų vadovavimo universitetui metų bibliotekos fondai išaugo nuo 4,5 tūkst. iki 11 tūkst. tomų (1773 m.).
 
Bibliotekai augti trukdė karai, gaisrai ir grobstymai. Dėl to daug universiteto knygų atsidūrė užsienyje – [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], kitose valstybėse.
 
[[1773 m.|1773]] m. panaikinus [[Jėzuitų ordinas|Jėzuitų ordiną]], Vilniaus universitetą globoti apsiėmė [[Edukacinė komisija]]. [[1781 m.|1781]] m. universitetas buvo pavadintas Lietuvos vyriausiąja mokykla, ėmė keistis mokslinių tyrimų kryptys. Tuo metu VU bibliotekos fondai buvo papildyti gamtos mokslų ir medicinos knygomis.
 
=== Carinėje Rusijoje ===
Tragiškai pasibaigus [[1794 m. sukilimas|1794 metųm. sukilimui]], įvyko 3-iasis [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Lietuvos—Lenkijos padalijimas]], po kurio didžioji Lietuvos dalis su sostine [[Vilnius|Vilniumi]] atiteko [[Rusijos imperija|carinei Rusijai]]. 1803 metaism. Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX amžiausa. antrajame dešimtmetyje Vilniaus universitetas jau buvo vienas pirmaujančių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] universitetų. Mokslinio darbo pagyvėjimas palankiai veikė ir biblioteką.
 
Universiteto bibliotekai vadovauti [[1804 metaism.|1804]] m. paskirtas profesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas. Jo pastangomis universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Nuo 1815 metųm. leista išsinešti knygas į namus – atidarytas abonementas. KnygosKnygas į namus buvo leidžiamosleidžiama išsinešti universiteto darbuotojams ir studentams, švietimo apygardos tarnautojams, gimnazijos mokytojams. Biblioteka buvo perkelta į Mažąją aulą, ten įrengta 90 vietų skaitykla. G. E. Grodeko iniciatyva pradėtas sudarinėti kortelinis (abėcėlinis), vėliau sisteminis katalogas.
 
[[1832]] metųm. [[gegužės 1]] dienąd. [[caras]] [[Nikolajus I]] uždarė Vilniaus universitetą. Prasidėjo vienas liūdniausių bibliotekos istorijos laikotarpių – didelė jos fondų dalis buvo išvežta iš Vilniaus ir išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms.
 
Apie [[1834 metusm.|1834]] m. iš likusių universiteto knygų buvo mėginama kurti Vilniaus viešąją biblioteką, bettačiau taiplanas nepavyko. [[1856 metaism.|1856]] m. pradėjo veikti Archeologijos komisijos [[Vilniaus Senienų muziejus|Senienų muziejus]] ir prie jo įsteigtas Skaitymo kabinetas. [[1865 metaism.|1865]] m. Senienų muziejus ir Skaitymo kabinetas buvo perorganizuoti į Vilniaus viešąją biblioteką ir muziejų. Bibliotekai buvo atiduoti po [[1831 m. sukilimas|1831]] ir [[1863 m. sukilimas|1863]] metųm. sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų knygų rinkiniai – apie 200 tūkstančiųtūkst. tomų vertingų knygų bei rankraščių. [[1914 m.|1914]] m. Vilniaus viešoji biblioteka turėjo per 300 tūkst. tomų ir užėmė 4 vietą tarp Rusijos imperijos bibliotekų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl buvo niokojama, knygos vėl buvo vežamos į Rusiją.
1914 metais Vilniaus viešoji biblioteka turėjo per 300 tūkstančių tomų ir užėmė 4 vietą tarp Rusijos imperijos bibliotekų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl buvo niokojama, vėl knygos buvo vežamos į Rusiją.
 
=== Po pasaulinių karų ===
[[Vaizdas:Plaque commemorating 400th anniversary of the Vilnius University Library.jpg|thumb|right|200px|1970 m. pakabinta atminimo lenta ant bibliotekos sienos, skirta 400 metų jubiliejui]]
[[1919]] metųm. [[balandžio 21]] dienąd. Vilnių okupavo [[Lenkija]]. Spalio 11 dienąd. atkurtasis Vilniaus universitetas pavadinamas [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] vardu. Universiteto bibliotekos fondai, nors ir nuniokoti, išliko dar gana gausūs, tačiau knygų lietuvių kalba buvo labai mažai.
 
[[1939]] metaism. Lietuvai atgavus Vilnių, senoji Vilniaus universiteto biblioteka atgijo. Deja, netrukus [[Antrasis pasaulinis karas]] jos darbą vėl nutraukė. Bibliotekos darbuotojai karo metais visomis jėgomis gelbėjo knygų fondus nuo grobstymo ir gaisrų. Po karo reikėjo skubiai tvarkyti sugriautą universitetą ir biblioteką. Per trumpą laiką įrengtos skaityklos, organizuotas informacinis bibliografinis darbas. Bibliotekai pavyko sugrąžinti apie 13 tūkstančiųtūkst. įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų leidinių.
 
[[1962]] m. ir [[1968]] m. kilo gaisrai, kuriuose sudegė tūkstančiai knygų. Seniesiems bibliotekos fondams buvo reikalinga restauracija, todėl [[1968]] metaism. tuometinio bibliotekos direktoriaus [[Jurgis Tornau|Jurgio Tornau]] rūpesčiu buvo įkurtas Restauravimo skyrius. [[1969]] metaism. pirmą kartą bibliotekos istorijoje atidarytas Grafikos kabinetas.
 
Nuo [[1958]] metųm. su pertraukomis leidžiamas Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis (išėjo 7 tomai).
 
[[1970]]-ieji – bibliotekos 400 metų jubiliejus, tris dienas truko iškilmės su gausybe svečių iš tuometinės TSRSSSRS ir Europos valstybių universitetų. Pasisekimo sulaukė jubiliejinė paroda Šv. Jonų bažnyčioje, dokumentinis filmas apie biblioteką. Jubiliejinių iškilmių metu atidaryta naujoji knygų saugykla.
 
[[1965]] metaism. biblioteka tampa JTO depozitine biblioteka –tapo vienintele Baltijos šalyse [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]] depozitine biblioteka.
 
[[1979]] m. VU bibliotekai suteikta pirma kategorija, leidusi padidinti darbuotojų atlyginimus. Šiuo laikotarpiu bibliotekos etatų ir padalinių skaičius buvo didžiausias per visą gyvavimo laikotarpį: jos struktūroje sukuriami 28 skyriai su iš viso 51 sektoriumi, kuriuose dirbo per 280 darbuotojų.
=== Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ===
[[Vaizdas:Vu 0099mkic+.jpg|right|thumb|250px|Saulėtekio slėnyje kyla MKIC pastatų kompleksas]]
Nuo [[1993 m.|1993]] m. bibliotekoje veikia elektroninis katalogas. Tai pirmasis elektroninis katalogas Baltijos šalyse, nuo 1994 m. prieinamas per Internetąinternetą.
 
Bendradarbiaujant su [[UNESCO]], [[1998]] m. išleista kompaktinė plokštelė „Istoriniai Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniai“ buvo antrasis tokio pobūdžio elektroninis leidinys visoje Lietuvoje.
 
[[2000 m.|2000]] m. kartu su kitomis Lietuvos bibliotekomis pradėtos prenumeruoti duomenų bazės, pirmoji jų buvo universali visateksčių dokumentų duomenų bazė EBSCO.
 
Kitas reikšmingas įvykis – pirmosios lietuviškos knygos [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] [[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmo]] sukakčiai skirtų paminklinių durų įrengimas [[2001]] m.
[[2007]] m. VU centrinėje bibliotekoje įkurtas Humanistikos ir informacijos centras. Tais pačiais metais biblioteka pasikvietė išorės ekspertą veiklos analizei ir rekomendacijoms iš JAV, Fulbright programos specialistę Barbie E. Keiser.
 
[[2009]] m. [[kovo 26]] d. pasirašyta trišalė sutartis (tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos, Centrinės projekto valdymo agentūros ir Vilniaus universiteto) dėl naujojo Vilniaus universiteto bibliotekos pastato projekto „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro“ (MKIC) finansavimo ir administravimo. Projektas bus įgyvendintas per 36 mėnesius nuo pasirašymo datos.
 
[[2013 m.|2013]] m. [[vasario 6]] d. atidarytas MKIC.
 
== Vadovybė ==
24

pakeitimai

Naršymo meniu