Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
ištaisytos gramatinės klaidos, tekstas papildytas nuorodomis
S (Atnaujinti statistiniai duomenys)
S (ištaisytos gramatinės klaidos, tekstas papildytas nuorodomis)
'''Vilniaus universiteto biblioteka''' ('''VUB''') – seniausia [[Lietuva|Lietuvos]] akademinė [[biblioteka]]. Ją [[1570 m.]] įkūrė [[jėzuitai]]. VU biblioteka yra 9 metais senesnė už [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. Viena iš nedaugelio [[Europa|Europos]] bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė. Istorinė bibliotekos vieta – Filologijos skaitykla. VUB saugoma apie 5,4 mln. dokumentų. Bendras lentynų ilgis – 166 km (palyginimui tai būtų atstumas nuo Vilniaus iki [[Rokiškis|Rokiškio]]).<ref>[http://www.mb.vu.lt/idomu Įdomu]</ref> Šiuo metu biblioteka turi apie 29 000 registruotų vartotojų. 1753 m. VU buvo įkurta viena seniausių Europoje ir pirmoji Lietuvoje astronomijos observatorija: šiuo metu jos patalpose veikia Vilniaus universiteto biblioteka (VUB Baltoji salė). Biblioteką kasmet aplanko apie 10 tūkst. turistų iš visos Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, tarp jų ir iš Pietų Afrikos Respublikos, Šri Lankos, Taivano, Argentinos, Australijos, Kinijos, Indijos, Čilės, Korėjos ir kt.
 
Bibliotekoje lankėsi įvairių pasaulio valstybių valdžios bei dvasiniai vadovai – prezidentai, karaliai, princai, tarp kurių – Belgijos karališkoji šeima, [[Princas Čarlzas|Velso princas Čarlzas]], JAV prezidento žmona [[Laura Bush]], popiežius [[Jonas Paulius II]], Tibeto dvasinis vadovas [[Dalai Lama XIV|Dalai Lama]], Nyderlandų karalienė ir daugelis kitų.<ref>[http://www.mb.vu.lt/idomu Bibliotekoje lankėsi įvairių pasaulio valstybių valdžios bei dvasiniai vadovai ]</ref>
 
Vilniaus universiteto biblioteka susideda iš centrinės bibliotekos, kuri įsikūrusi Universiteto g. 3, šalia Prezidentūros. Centrinėje bibliotekoje veikia abonementas, 13 skaityklų ir 3 grupinio darbo kambariai. Taip pat visame Vilniaus mieste išsidėstę 17 fakultetų ir centrų bibliotekų.
 
 
Biblioteką (kartu su Vilniaus jėzuitų kolegija) 1570 m. liepos 17 d. įsteigė jėzuitai, į Lietuvą atvykę vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu. 1579 m. Vilniaus jėzuitų kolegiją perorganizavus į Vilniaus universitetą biblioteka tapo akademijos, dar vėliau – ir universiteto biblioteka. Pagrindu bibliotekai tapo jai perduoti [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] ir Vilniaus vyskupo sufragano Georgijaus Albinijaus knygų rinkiniai. Vėliau didelius knygų rinkinius bibliotekai perdavė ir kiti katalikų hierarchai ir pasauliečiai didikai: Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], kardinolas [[Jurgis Radvila]], Vilniaus vyskupas [[Eustachijus Valavičius]], Vilniaus kanauninkas Kazimieras Vaišnaravičius ir kiti.
 
Iš [[pasaulietis|pasauliečių]], dovanojusių Vilniaus universiteto bibliotekai asmenines knygų kolekcijas, išskirtini Lietuvos didikai [[Sapiegos]]. 1655 metais jos dovanotų knygų registre buvo išvardyta apie 3 000 knygų, tarp jų – rečiausi [[inkunabulas|inkunabulai]] ir kiti reti leidiniai. Per 200 jėzuitų vadovavimo universitetui metų bibliotekos fondai išaugo nuo 4500 iki 11 000 tomų 1773 metais.
Bendradarbiaujant su [[UNESCO]], [[1998]] m. išleista kompaktinė plokštelė „Istoriniai Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniai“ buvo antrasis tokio pobūdžio elektroninis leidinys visoje Lietuvoje.
 
2000 metaism. kartu su kitomis Lietuvos bibliotekomis pradėtos prenumeruoti duomenų bazės, pirmoji jų buvo universali visateksčių dokumentų duomenų bazė EBSCO.
 
Kitas reikšmingas įvykis – pirmosios lietuviškos knygos [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] [[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmo]] sukakčiai skirtų paminklinių durų įrengimas [[2001]] m.
 
Nuo [[2001]] m. gruodžio 1 d. bibliotekoje pradėjo veikti vartotojų aptarnavimo posistemė. Vilniaus universiteto studentai, bibliotekos vartotojai nuo tos dienos gali užsisakyti leidinį, esantį elektroniniame kataloge, iš bet kurios kompiuterizuotos darbo vietos, sužinoti, ar jis yra, ir tik tada ateiti į biblioteką.
== Paslaugos ==
[[Vaizdas:VU Humanistikos informacijos centras.JPG|thumb|Sidabrinė skaitykla, HIC]]
Bibliotekos paslaugos yra teikiamos ne tik Vilniaus universiteto studentams ir akademinei bendruomenei bet visiems [[Lietuva|LR]] ir užsienio piliečiams. Skaitytojo bilietas išduodamas nemokamai.
Biblioteka teikia visas tradicines bibliotekų, taip pat išskirtines paslaugas, tokias kaip darbo vietų, patalpų rezervavimas, ekskursijos. Bibliotekoje veikia [[informacijos centras]] „Odisėjas“ žmonėms su negalia, sudaryta galimybė pateikti klausimus [[Elektroninis paštas|elektroniniu paštu]] užklausos forma, naudojantis „[[Skype]]“, užsakyti, kad biblioteka nupirktų knygą, kurios nėra skaitykloje.
 
[[Vaizdas:VU bibliotekos baltoji salė.JPG|right|thumb|200px|Baltoji salė]]
[[Vaizdas:Radziwill telescope in VULibrary02.JPG|thumb|right|200px|Lietuvos didiko [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės]] padovanotas pirmasis Vilniaus astronomijos observatorijos teleskopas. (Bibliotekos Baltoji salė)]]
Baltoji salė – sudėtinė senosios observatorijos dalis. Baltojoje salėje buvo įsikūrusi ketvirtoji Europoje [[Vilniaus universiteto astronomijos observatorija|Astronomijos observatorija]]. Projekto autorius ir statytojas – įžymus Lietuvos architektas, astronomas, VU profesorius T. Žebrauskas. Jau 1752 m. rudenį jis ėmėsi [[Observatorija|astronomijos observatorijos]] projektavimo. Statybai lėšų paaukojo I. Oginskis ir jo duktė E. Oginskaitė-Puzinienė.
Observatoriją sudarė Baltoji salė, Mažoji salė, du lengvi keturkampiai triaukščiai bokštai ir du vieno aukšto bokšteliai. Tai erdvi, 6,40 m. aukščio patalpa, gerai apšviesta iš abiejų pusių 14 langų. [[Tomas Žebrauskas|T. Žebrausko]] suprojektuotą Baltąją salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai [[wikt:Piliorius|pilioriai]]pilioriai, apjuosti puošniais karnizais. Salės lubose įrengta ovalinė anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. Taip buvo perteikta barokinės begalybės idėja. Įspūdingi salės meniniai akcentai – arkų voliutos ir konsolės, kurios teikia salei klasikinės rimties.
 
Salės, į kurią vedė sukti laiptai, grindys išklotos akmeninėmis smiltainio plokštėmis. Siaurais laipteliais galima pakilti į išlikusį vieną iš dviejų Observatorijos bokštelių – pasidairyti po Universiteto rūmus ir Vilniaus senamiestį iš viršaus.
Ypač puošnaus salės gale esantis durų portalas su dviem dorėninio orderio piliastrais. Frizo metopose pavaizduoti keturi Zoadiako[[Zodiakas|Zodiako ženklai]]: Avinas, Vėžys, Svarstyklės ir Ožiaragis. Timpano viduryje – gipsinis medalionas su karaliaus Augusto Poniatovskio portretu. Virš frontono – deivės [[Diana|Dianos]] alegorinė figūra, laikanti fundatorės E. Oginskaitės-Puzinienės portretą, ir [[Uranija]] su žvaigždžių vainiku rankoje. Abiejuose portalo pusėse stovėjo iki mūsų dienų neišlikusios dvi [[Nikė|Nikės]] figūros<ref>{{Citation |last= |first= |title=Vilniaus universiteto rūmai. Teksto autorė: Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė ; sudarytojai: M. Sakalauskas, A. Stravinskas ; redakcinė komisija: J. Kubilius (pirmininkas) … [et al.]. Vilnius : Vaga, 1979. 112 p.}}</ref>. Šis protalasportalas reikšmingas kaip pirmasis Vilniaus ankstyvojo klasicizmo pavyzdys, kuriame suderintas iš baroko paveldėtas puošnių detalių bei simbolių gausumas ir naująjį klasicizmo stilių lemianti architektūrinių dalių pusiausvyra bei tektonika.
 
XVIII a. pabaigoje [[Martynas Počobutas|M. Počobuto]] iniciatyva pagal architekto Martyno Knakfuso projektą pristatytas klasikinio stiliaus observatorijos priestatas. Į jį buvo atgabentas didžiulis kvadrantas ir kiti instrumentai.
 
Astronomijos observatorija pergyveno patį universitetą ir veikė iki 1882 m. balandžio 20 dienos. 1876 metais observatorija labai nukentėjo nuo gaisro, o 1883 metais buvo uždaryta. Salė restauruota 1995–1997 m. Restauravimo projekto autorė architektė A. Švabauskienė. Dabar salė priklauso Vilniaus universiteto bibliotekai, kurioje veikia skaitykla. Salę puošia senieji istoriniai astronomijos prietaisai, gaubliai, nuolat rengiamos parodos.
Du požeminiai aukštai skirti techniniam aukštui ir saugykloms, kuriose telpa 1,8 mln. spaudinių. MKIC vienu metu gali dirbti daugiau kaip 800 lankytojų, aptarnaujamų apie 80 centro darbuotojų.
 
2010 m. vasario 17 d. Vilniaus universiteto rektorius akad. [[Benediktas Juodka]] pasirašė sutartį su generaliniu rangovu AB „YIT Kausta“ dėl Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos darbų.
 
MKIC pastatas susideda iš trijų korpusų, sujungtų cokoliniu aukštu. Virš žemės be
24

pakeitimai

Naršymo meniu