Buchara: Skirtumas tarp puslapio versijų
+img |
|||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui − [[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito [[islamas]]. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]] sostine. XIX a. miestą užėmė [[Rusijos imperija]], vėliau − TSRS, ir priskyrė prie [[Uzbekijos TSR]]. |
Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui − [[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito [[islamas]]. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]] sostine. XIX a. miestą užėmė [[Rusijos imperija]], vėliau − TSRS, ir priskyrė prie [[Uzbekijos TSR]]. |
||
<gallery> |
|||
Image:21 Старая Бухара. Регистан.jpg|Buchara Registanas (1913) |
|||
Image:24 Старая Бухара. Торговля книгами.jpg|Parduoti knygas (1913) |
|||
Image:25 Бухарские узники.jpg|Skolininkai Buchara (1913) |
|||
</gallery> |
|||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
04:02, 30 liepos 2016 versija
| Buchara uzb. Buxoro, Бухоро | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+5) | |
| Valstybė |  Uzbekija
|
| Vilajetas | Bucharos vilajetas |
| Rajonas | rajonas |
| Gyventojų | 263 400 |
 Vikiteka |
Buchara |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 602 |
Buchara (uzb. Buxoro, pers. بُخارا) − miestas centriniame Uzbekistane, prie istorinio Šilko kelio. Vilajeto centras.
Istorija
Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių Vidurinės Azijos miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − Turkestano valdovas Afrasiabas. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė Sogdo regionui − Achamenidų imperijos provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito islamas. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo Bucharos chanato sostine. XIX a. miestą užėmė Rusijos imperija, vėliau − TSRS, ir priskyrė prie Uzbekijos TSR.
-
Buchara Registanas (1913) -
Parduoti knygas (1913) -
Skolininkai Buchara (1913)
Architektūra
Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX−XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, bazarais. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų − IX−X a., Čašma Ajubo), gausu medresių, mečečių, minaretų (garsiausias − Kaljano).
-
Samanidų mauzoliejus -
Miri Arab medresė -
Čor Minoras
| ||||||||||||||||||||||||
