Artūras Paulauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
+šaltinis |
||
| Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
== Kritika == |
== Kritika == |
||
[[1997]] m. gruodį [[Laisvosios Europos radijas|„Laisvosios Europos“]] radijo transliuotoje laidoje apžvalgininkas Paul Goble komentavo: „A. Paulausko pavyzdys Lietuvoje iliustruoja, kaip senoji komunistinė nomenklatūra prisitaiko prie naujų sąlygų. Akivaizdžios yra jos pastangos rasti ir iškelti politikus, kurie galėtų veikti atviresnėje demokratinėje visuomenėje, bet būtų nuoseklūs nomenklatūros interesų gynėjai. Nomenklatūros, kuri dabar pasivadino „naująja lyderių karta“. |
[[1997]] m. gruodį [[Laisvosios Europos radijas|„Laisvosios Europos“]] radijo transliuotoje laidoje apžvalgininkas Paul Goble komentavo: „A. Paulausko pavyzdys Lietuvoje iliustruoja, kaip senoji komunistinė nomenklatūra prisitaiko prie naujų sąlygų. Akivaizdžios yra jos pastangos rasti ir iškelti politikus, kurie galėtų veikti atviresnėje demokratinėje visuomenėje, bet būtų nuoseklūs nomenklatūros interesų gynėjai. Nomenklatūros, kuri dabar pasivadino „naująja lyderių karta“.<ref>{{Cite web | title = Daug kaukių, daug veidų | work = lzinios.lt | date = 2007-10-11 | accessdate = 2016-07-22 | url = http://lzinios.lt/lzinios/zmones/daug-kaukiu-daug-veidu/113176 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160722113017/http://lzinios.lt/lzinios/zmones/daug-kaukiu-daug-veidu/113176 | archivedate = 2016-07-22 }}</ref> |
||
<!-- |
<!-- |
||
Saitais su komunistinėmis įtakos struktūromis A. Paulauską kaltino buvęs jo rėmėjas Lietuvos nepriklausomybės akto signataras [[Vytautas Landsbergis]], taip pat teisininkas, ilgametis Generalinės prokuratūros darbuotojas [[Kęstutis Milkeraitis]], liudijęs straipsnyje „Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas“. <ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-12-10-kestutis-milkeraitis-vestuviu-generolai-ir-lietuvos-saugumas-i/27331 Kęstutis Milkeraitis: Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas (I), 2007-12-10]</ref><ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-12-12-kestutis-milkeraitis-vestuviu-generolai-ir-lietuvos-saugumas-ii/27327 Kęstutis Milkeraitis: Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas (II), 2007-12-12]</ref> |
Saitais su komunistinėmis įtakos struktūromis A. Paulauską kaltino buvęs jo rėmėjas Lietuvos nepriklausomybės akto signataras [[Vytautas Landsbergis]], taip pat teisininkas, ilgametis Generalinės prokuratūros darbuotojas [[Kęstutis Milkeraitis]], liudijęs straipsnyje „Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas“. <ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-12-10-kestutis-milkeraitis-vestuviu-generolai-ir-lietuvos-saugumas-i/27331 Kęstutis Milkeraitis: Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas (I), 2007-12-10]</ref><ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-12-12-kestutis-milkeraitis-vestuviu-generolai-ir-lietuvos-saugumas-ii/27327 Kęstutis Milkeraitis: Vestuvių generolai ir Lietuvos saugumas (II), 2007-12-12]</ref> |
||
14:31, 22 liepos 2016 versija
| Artūras Paulauskas | |
|---|---|
| Vaizdas:Paulauskas.jpg | |
| Gimė | 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius |
| Tėvas | Stasys Paulauskas |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Berukštytė, Jolanta Stankevič |
| Vaikai | Andrius, Vilius, Aistė, Arnas |
| Veikla | teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1981 m. SSKP, 1998 m. Naujoji sąjunga, 2011 m. Darbo partija |
| Alma mater | 1976 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Artūras Paulauskas |
Artūras Paulauskas (g. 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Gimė KGB karininko Stasio Paulausko šeimoje. [1] Mokėsi Telšiuose, Tauragėje, 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1971–1976 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijavo teisę.
1976–1979 m. Kaišiadorių rajono prokuratūros tardytojas, 1979–1982 m. prokuroro pavaduotojas. 1982–1987 m. Varėnos rajono prokuroras. 1986 m. tyrė kunigo Juozo Zdebskio nužudymo bylą. [2][3] Nuo 1988 m. gegužės mėn. LKP CK administracinių organų instruktorius, nuo tų pačių metų gruodžio mėn. – LKP CK valstybinio teisinio skyriaus instruktorius. 1988–1990 m. LSSR generalinio prokuroro pavaduotojas.
1990–1995 m. LR generalinis prokuroras. [4] 1995–1997 m. LR generalinio prokuroro Vladimiro Nikitino pavaduotojas. [5] 1997–2000 m. advokatas. 2000–2004 m. LR Seimo pirmininkas. 2008 m. sausio 31 d. – gruodžio 10 d. Gedimino Kirkilo Vyriausybėje – LR aplinkos ministras. [6] 2011–2012 m. advokatas.
Vedęs; žmona Jolanta (g. 1972 m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Andrius ir Vilius, vaikai iš antrosios santuokos: Aistė ir Arnas.
Politinė karjera
Į Lietuvos politiką A. Paulauskas atėjo prieš 1997 m. prezidento rinkimus. Po 1997 m. prezidento rinkimų, tik puse procento rinkėjų balsų atsilikęs nuo pagrindinio varžovo Valdo Adamkaus, politikas tapo vienas iš politinės organizacijos „Naujoji sąjunga“ įkūrėjų.
1998 m. balandžio 25 d. įvyko steigiamasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas, kuriame A. Paulauskas išrinktas šios sąjungos pirmininku.
2000 m. Naujosios sąjungos (socialliberalai) Seimo rinkimuose laimėjus 19.6 % balsų, Artūras Paulauskas pirmajame VIII Seimo posėdyje (2000 m. spalio 19 d). išrinktas Seimo pirmininku.
2004 m. balandį, nušalinus prezidentą Rolandą Paksą, A. Paulauskas paskirtas Laikinuoju LR Prezidentu. Prezidentu išrinkus Valdą Adamkų grįžo į Seimo pirmininko pareigas.
2006 m. balandžio 11 d. Seime inicijuotas nepasitikėjimas Artūru Paulausku, po kurio jis nušalintas iš Seimo pirmininko posto. Per opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą jo nušalinimui iš parlamento vadovo pareigų pritarė 94 parlamentarai, prieš balsavo 11, du balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Naujosios sąjungos nariai nebalsavo.
Dalyvavo 2008 m. LR Seimo rinkimuose, tačiau nesėkmingai.
Nuo 2012 m. LR Seimo Darbo partijos frakcijos narys, užima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. [7] 2014 m. kandidatavo LR Prezidento rinkimuose. [8]
Kritika
1997 m. gruodį „Laisvosios Europos“ radijo transliuotoje laidoje apžvalgininkas Paul Goble komentavo: „A. Paulausko pavyzdys Lietuvoje iliustruoja, kaip senoji komunistinė nomenklatūra prisitaiko prie naujų sąlygų. Akivaizdžios yra jos pastangos rasti ir iškelti politikus, kurie galėtų veikti atviresnėje demokratinėje visuomenėje, bet būtų nuoseklūs nomenklatūros interesų gynėjai. Nomenklatūros, kuri dabar pasivadino „naująja lyderių karta“.[9]
Šaltiniai
- ↑ Nomenklatūriniais tėvų takais // Lietuvos žinios, 2007-09-15
- ↑ Kas slepia kunigo J. Zdebskio žudikus? 2012-03-12
- ↑ Trys žymūs disidentai prašo atnaujinti kunigo Juozo Zdebskio žūties aplinkybių tyrimą, 2013-05-14
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=140
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15033
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=313974
- ↑ 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/424_lt/Kandidatai/Kandidatas70875/Kandidato70875Anketa.html
- ↑ „Daug kaukių, daug veidų“. lzinios.lt. 2007-10-11. Suarchyvuotas originalas 2016-07-22. Nuoroda tikrinta 2016-07-22.
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Landsbergis |
LR Seimo pirmininkas 2000–2004 m. |
Po to: Česlovas Juršėnas |
| Prieš tai: Rolandas Paksas |
Laikinasis LR Prezidentas 2004 m. |
Po to: Valdas Adamkus |
| Prieš tai: Česlovas Juršėnas |
LR Seimo pirmininkas 2004–2006 m. |
Po to: Viktoras Muntianas |
| Prieš tai: Arūnas Kundrotas |
LR aplinkos ministras 2008 m. |
Po to: Gediminas Kazlauskas |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: – |
NS pirmininkas 1998–2011 m. |
Po to: – |
Artūras Paulauskas (1987–1995) | Vladimiras Nikitinas (1995–1997) | Kazys Pėdnyčia (1997–2000) | Antanas Klimavičius (2000–2005) | Algimantas Valantinas (2005–2010) | Raimondas Petrauskas (2010) | Darius Valys (2010–2015) | Darius Raulušaitis (2015) | Evaldas Pašilis (2015–2021) | Nida Grunskienė (2021–2026)