Kalnų dviratis

Kalnų dviratis (angl. mountain terrain bike, MTB) – dviratis, pagal savo paskirtį ir konstrukciją dažniausiai skirtas važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Tai yra vienas populiariausių dviračio tipų jaunimo ir dviračiais sportuojančių asmenų tarpe. Lietuvoje kalnų dviračių sportas taip pat greitai populiarėja.

Ypatumai

Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, miniklio velenas yra aukščiau nuo žemės nei kitų tipų dviračiuose, kas padidina dviračio pravažumą. Tiesus arba šiek tiek lenktas ir platus vairas, patikimi stabdžiai (dažniausiai diskiniai). Dauguma šio tipo dviračių komplektuojama su priekine amortizuojančia šake, o kiti dar turi ir galinį amortizatorių (pilnos amortizacijos dviračiai arba angl. Full Suspension). Standartiškai ratai būna 26“ dydžio, o padangos – plačios ir su grubiu protektoriumi, todėl jis lengviau valdomas ir manevringesnis, važiuojant sunkesnio pravažumo vietovėmis. Šiuo metu jau išpopuliarėjo 29“ bei 27,5“ rato dydžio kalnų tipo dviračiai. MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (21-33) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungėjais, kas leidžia pasirinkti optimalią pavarą skirtingo kalnuotumo vietovėse. Tam tikroms trasoms ir paskirčiai modeliai yra komplektuojami ir su dviem žvaigždėmis priekiniame žvaigždžių bloke, dėl ko pavarų skaičius sumažėja iki 20-22, tačiau dviračio svoris tampa mažesnis, lengviau ir greičiau pasirenkama optimali pavara. Šiuolaikinis kalnų kroso (angl. Cross Country, XC) dviratis gali sverti 8-12 kg.

Aukštos kokybės dviračio kainą lemia ne tik jo techninės charakteristikos, bet ir įvairios smulkmenos, specifiniai sprendimai ar net išradimai, kurie įtakoja komfortą, kokybę ir saugumą. Pagamintas iš aukštesnio lygio komponentų, lengvesnis ir tuo pačiu patvaresnis dviratis nebus tokio pat kainų lygio kaip kiti pigūs rinkoje sutinkami dviračiai, nors vizualiai jie ir atrodys panašiai. Čia net nekalbama apie vadinamus prekybos centrų („supermarketinius“) pigiausius dviračius, kurie gali neatitikti tam tipui keliamų techninių standartų ar net saugumo reikalavimų ir kelti pavojų suklaidintiems jų pirkėjams.

Kalnų dviratininkas.

Pagal dviračio amortizaciją MTB dviračiai dar skirstomi į:

• Kalnų dviratis be amortizuojančios šakės (angl. Rigid);
• Standžios galinės pakabos kalnų dviratis (angl. Hardtail);
• Pilnos amortizacijos kalnų dviratis (angl. Full suspension).

Privalumai:

• Pritaikytas įveikti sunkiai pravažiuojamas vietoves;
• Geras sukibimas su kelio danga dėl ko lengva manevruoti nelygiose vietovėse;
• Tinkamiausias pasirinkimas sportui ir varžyboms raižytose vietovėse;
• Modelių tipas tinkamas jaunimui, norinčiam važinėti agresyviai ir sportiškai.

Trūkumai:

• Sėdėsena ant dviračio yra sportinė – kūnas pasviręs į priekį, didelis krūvis rankoms;
• Nepatogu važiuoti ilgas turistines keliones, nes greičiau pavargsta rankos ir nugara;
• Grubios ir plačios padangos sukelia papildomą garsą ir didesnį pasipriešinimą minant.

Išskiriama keletas kalnų dviračių grupių:

Trialo dviračiai (angl. Trial)

Užsiimantys šiuo stiliumi dviratininkai turi mokėti atlikti tam tikrus veiksmus dviračiu, kaip pašokimas (į viršų, į šoną, ant kliūties), pusiausvyros laikymas stovint vietoje, stovėjimas ir šokinėjimas ant vieno rato, stačių ir aukštų kliūčių įveikimas ir daugybė kitų sudėtingų elementų. Visa tai kompleksiškai naudojama per varžybas, kai sportininkas turi įveikti trasą, sudarytą iš sekcijų su kliūtimis. Jos būna natūralios ir dirbtinės: akmenys, rąstai, dėžės, krovinių padėklai, ritės, betono blokai ir t. t. Reikia stengtis kuo mažiau kartų liesti žemę bet kuo, išskyrus patį dviratį. Už kliūčių ar žemės lietimą skiriami baudos taškai. Dalyvis, įveikęs visą trasą ir surinkęs mažiausiai taškų, skelbiamas nugalėtoju.

Kaip atskira sporto šaka dviračių trialas išsivystė XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje. Ši sporto šaka atsirado mototrialininkams (mototrialas – tai tas pat, tik su motociklu) pasiūlius vaikams mokintis trialo ir treniruotis dviračiais. Vėliau dviračių trialas daliai žmonių pasirodė įdomesnis ir jie atsiskyrė.

Trialo dviračiai skirstomi: STOCK ir MOD. STOCK būna kietu rėmu ir šake, tvirtais plačiais 26“ dydžio ratais (galinio rato plotis siekia iki 3“). Slėgis jų padangose žemas, turi vieną varančiają žvaigždutę, itin efektyvius stabdžius (hidraulinius). MOD – ratai 20“ dydžio, priekinė žvaigždė apsaugota. Pavarų trialo dviračiuose nėra, dažnai nėra net balnelio, nes dviratininkai paprastai stovi ant pedalų ir balnelis tik trukdo. Kartais naudojami trumpi pedalų švaistikliai.

pilnos amortizacijos XC dviratis

(angl. Cross Country - XC)

XC dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove. Šiuo metu populiariausi XC dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau vis daugiau mėgėjų ir sportininkų renkasi pilnos amortizacijos XC dviratį (angl. Full Suspension). Geras šiuolaikinis XC dviratis sveria 9-12 kg.

XC varžybų kilometražas gali svyruoti nuo 10 iki 120 km. Išskiriamos dvi pagrindinės XC varžybų atšakos:

• XCO (angl. XC - Olympic) – varžybos vyksta ratais, kurių ilgis 5-9 km, varžybų trukmė – 90-12 0min. Varžybų metų įveikiamos stačios nuokalnės bei įkalnės, taip pat kitos sudėtingai pravažiuojamos kliūtys bei vietovės.
• Maratonas – trasa ne tokia sudėtinga kaip XCO varžybose, tačiau maratono distancija siekia 60-120 km

Laisvasis stilius (angl. Freeride - FR)

Gan neseniai išsivysčiusi ir pripažinimą dviračių sporte įgijusi grupė. Dviračiai dažniausiai yra pilnos amortizacijos, pritaikyti važiavimui itin raižyta vietove, miško kalniukais, bet jie nėra tinkami kroso lenktynėms, turizmui, kadangi yra sunkūs ir dėl didelės eigos amortizatorių sugeria daug mynimo jėgos. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, šis stilius neturi jokių apribojimų – naudojant šiuos dviračius, šokinėjama nuo skardžių, dideliais greičiais šokinėjama į tolį, šuolių metu gali būti atliekami triukai. Šiuo metu jau yra gana gerų dviračių, skirtų laisvajam stiliui.

Greitasis nusileidimas (angl. Downhill - DH)

Šio stiliaus dviratininkai stengiasi kaip įmanoma greičiau nusileisti nuo kalno. Nusileidimas vyksta atskirais startais. Nusileidimo vietos dažnai būna miškingose, kalnuotose vietovėse, taip pat slidinėjimo trasose. Nusileidimas trunka 1 – 10 minučių. Į kalną šio stiliaus dviratininkas užsiropščia keltuvais, nes dviratis dėl didelio svorio ir amortizacijos visiškai nepritaikytas važiuoti įkalnėn. Šių dviračių rėmas tvirtas bei dalys sunkios, pritaikytos didelėms apkrovoms, todėl visas dviratis sunkus. Pirmosios greitojo nusileidimo varžybos įvyko 1976 m. lapkričio 21 d. JAV, Kalifornijos valstijoje, Fairfax dviračių parke^{[reikalingas šaltinis]}. Laimėtojas – vienintelis finišavęs Alan Bonds. Pirmasis UCI DH čempionatas įvyko 1990 m. Kolorado valstijoje, Durango dviračių parke.

DirtJump dviratis

Gatvių ir tramplinų dviračiai (angl. Street, DirtJump)

Šie dviračiai skirti triukams atlikti – panašiai, kaip BMX, tad ir jų sandara nelabai skiriasi. Išskirtinis bruožas – žemas rėmas ir minimaliai nuleistas balnas, taip pat skiriasi didesniu ratų skersmeniu (24/26“) ir aukštesne priekine šake. Šakė gali būti tiek amortizuojanti tiek neamortizuojanti. Dažnai tokio tipo dviračiai turi tik galinius stabdžius arba visai jų neturi.