Carl Larsson: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 4: Eilutė 4:
Karlas Larsonas gimė [[1853]] m. [[gegužės 28]] d. [[Stokholmas|Stokholme]] neturtingoje šeimoje. Jam besimokant vargšų mokyklioje mokytojas pastebėj jo talentą piešti ir 13 metų K. Larsonas buvo rekomenduotas mokytis paruošiamojoje mokykloje prie Stokholmo dailės akademijos. Joje jis darė greitą pažangą. K. Larsonas pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas [[karikatūra]]s humoro laikraščiui ''Kasper'' ir iliustracijas žurnalui ''Ny Illustrerad Tidning''. Iš gaunamų pajamų galėjo sušelpti savo šeimą. 1877 m. K. Larsonaas persikėlė į Paryžių, kur praleido keletą nesėkmingų metų bandydamas prasimušti meno pasaulyje. Jis atmetė populiarėjančią impresionistinę dailę ir dirbo tradicine technika.
Karlas Larsonas gimė [[1853]] m. [[gegužės 28]] d. [[Stokholmas|Stokholme]] neturtingoje šeimoje. Jam besimokant vargšų mokyklioje mokytojas pastebėj jo talentą piešti ir 13 metų K. Larsonas buvo rekomenduotas mokytis paruošiamojoje mokykloje prie Stokholmo dailės akademijos. Joje jis darė greitą pažangą. K. Larsonas pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas [[karikatūra]]s humoro laikraščiui ''Kasper'' ir iliustracijas žurnalui ''Ny Illustrerad Tidning''. Iš gaunamų pajamų galėjo sušelpti savo šeimą. 1877 m. K. Larsonaas persikėlė į Paryžių, kur praleido keletą nesėkmingų metų bandydamas prasimušti meno pasaulyje. Jis atmetė populiarėjančią impresionistinę dailę ir dirbo tradicine technika.


Du metus dirbęs [[Barbizonas|Barbizone]], 1882 m. jis prisijungė prie skandinavų dailininkų kolonijos [[Grė prie Lueno]] kaimelyje netoli Paryžiaus. Jame sutiko būsimąją žmoną, dailininkę Karin Bergöö. Šis laikotarpis tapo lemiamu K. Larsono kūryboje, jis nuo aliejinės technikos perėjo prie [[akvarelė]]s ir ja sukūrė labiausiai vykusius savo kūrinius. 1888 m. dailininkas su Karin įsigijo 1891 m. persikėlė nuolat gyventi kotedže ''Lilla Hyttnäs'' Sundborne netoli Faliuno Švedijoje, kuri jie kartu dekoravo. Su savo žmona K. Larsonas susilaukė 8 vaikų. Daugelyje savo akvarelių jis vaizdavo save ir savo šeimos narius sodybos aplinkoje − jomis jis labiausiai išgarsėjo, ypač po 1890-ųjų, kai buvo išrasta spalvota knygų poligrafija ir pasirodė daug leidinių su K. Larsono akvarelėmis. 1909 m. vokiečių leidėjo Karl Robert Langewieshe leidinys ''„Das Haus in der Sonne“'' (Namas saulėje) su K. Larsono iliustracijomis ir teksu sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje − per 3 mėnesius parduotas 40 000 tiražu.
Du metus dirbęs [[Barbizonas|Barbizone]], 1882 m. jis prisijungė prie skandinavų dailininkų kolonijos [[Grė prie Lueno]] kaimelyje netoli Paryžiaus. Jame sutiko būsimąją žmoną, dailininkę Karin Bergöö. Šis laikotarpis tapo lemiamu K. Larsono kūryboje, jis nuo aliejinės technikos perėjo prie [[akvarelė]]s ir ja sukūrė labiausiai vykusius savo kūrinius. 1888 m. dailininkas su Karin įsigijo 1891 m. persikėlė nuolat gyventi kotedže ''Lilla Hyttnäs'' Sundborne netoli Faliuno Švedijoje, kuri jie kartu dekoravo. Su savo žmona K. Larsonas susilaukė 8 vaikų. Daugelyje savo akvarelių jis vaizdavo save ir savo šeimos narius sodybos aplinkoje − jomis jis labiausiai išgarsėjo, ypač po 1890-ųjų, kai buvo išrasta spalvota knygų poligrafija ir pasirodė daug leidinių su K. Larsono akvarelėmis. 1909 m. vokiečių leidėjo Karl Robert Langewieshe leidinys ''„Das Haus in der Sonne“'' (Namas saulėje) su K. Larsono iliustracijomis ir tekstu sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje − per 3 mėnesius parduotas 40 000 tiražu.


Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Larsonas daug dirbo monumentaliosios tapybos užsakymais mokyklose, muziejuose ir kituose viešuosiuose pastatuose. Jo darbas „Viduržiemio paaukojimas“, 6x14 m. matmenų, baigtas 1915 m. Nacionaliniame Stokholmo muziejuje, yra laikomas reikšmingiausiu K. Larsono kūryboje. Karlas Larsonas mirė 1919 m. sausio 22 d. [[Faliunas|Faliune]] Švedijoje, kur palaidotas. Jis yra laikomas vienu iš žymiausių Švedijos dailininkų. Jo ir Karin sukurta sodyba ''Lilla Hyttnäs'' prie Faliuno yra atvira lankytojams.
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Larsonas daug dirbo monumentaliosios tapybos užsakymais mokyklose, muziejuose ir kituose viešuosiuose pastatuose. Jo darbas „Viduržiemio paaukojimas“, 6x14 m. matmenų, baigtas 1915 m. Nacionaliniame Stokholmo muziejuje, yra laikomas reikšmingiausiu K. Larsono kūryboje. Karlas Larsonas mirė 1919 m. sausio 22 d. [[Faliunas|Faliune]] Švedijoje, kur palaidotas. Jis yra laikomas vienu iš žymiausių Švedijos dailininkų. Jo ir Karin sukurta sodyba ''Lilla Hyttnäs'' prie Faliuno yra atvira lankytojams.

19:22, 14 liepos 2016 versija

„Brita ir aš“ (1895, K. Larsono autoportretas su dukterimi)

Karlas Larsenas (Carl Larsson, 1853 m. gegužės 28 d. – 1919 m. sausio 22 d.) – Švedijos tapytojas, akvarelistas, interjero dizaineris bei Menų ir Amatų judėjimo narys.

Biografija

Karlas Larsonas gimė 1853 m. gegužės 28 d. Stokholme neturtingoje šeimoje. Jam besimokant vargšų mokyklioje mokytojas pastebėj jo talentą piešti ir 13 metų K. Larsonas buvo rekomenduotas mokytis paruošiamojoje mokykloje prie Stokholmo dailės akademijos. Joje jis darė greitą pažangą. K. Larsonas pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas karikatūras humoro laikraščiui Kasper ir iliustracijas žurnalui Ny Illustrerad Tidning. Iš gaunamų pajamų galėjo sušelpti savo šeimą. 1877 m. K. Larsonaas persikėlė į Paryžių, kur praleido keletą nesėkmingų metų bandydamas prasimušti meno pasaulyje. Jis atmetė populiarėjančią impresionistinę dailę ir dirbo tradicine technika.

Du metus dirbęs Barbizone, 1882 m. jis prisijungė prie skandinavų dailininkų kolonijos Grė prie Lueno kaimelyje netoli Paryžiaus. Jame sutiko būsimąją žmoną, dailininkę Karin Bergöö. Šis laikotarpis tapo lemiamu K. Larsono kūryboje, jis nuo aliejinės technikos perėjo prie akvarelės ir ja sukūrė labiausiai vykusius savo kūrinius. 1888 m. dailininkas su Karin įsigijo 1891 m. persikėlė nuolat gyventi kotedže Lilla Hyttnäs Sundborne netoli Faliuno Švedijoje, kuri jie kartu dekoravo. Su savo žmona K. Larsonas susilaukė 8 vaikų. Daugelyje savo akvarelių jis vaizdavo save ir savo šeimos narius sodybos aplinkoje − jomis jis labiausiai išgarsėjo, ypač po 1890-ųjų, kai buvo išrasta spalvota knygų poligrafija ir pasirodė daug leidinių su K. Larsono akvarelėmis. 1909 m. vokiečių leidėjo Karl Robert Langewieshe leidinys „Das Haus in der Sonne“ (Namas saulėje) su K. Larsono iliustracijomis ir tekstu sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje − per 3 mėnesius parduotas 40 000 tiražu.

Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu K. Larsonas daug dirbo monumentaliosios tapybos užsakymais mokyklose, muziejuose ir kituose viešuosiuose pastatuose. Jo darbas „Viduržiemio paaukojimas“, 6x14 m. matmenų, baigtas 1915 m. Nacionaliniame Stokholmo muziejuje, yra laikomas reikšmingiausiu K. Larsono kūryboje. Karlas Larsonas mirė 1919 m. sausio 22 d. Faliune Švedijoje, kur palaidotas. Jis yra laikomas vienu iš žymiausių Švedijos dailininkų. Jo ir Karin sukurta sodyba Lilla Hyttnäs prie Faliuno yra atvira lankytojams.

Galerija

Šaltiniai