Peter Paul Rubens

Piteris Paulius Rubensas
„Rubensas su pirmąja žmona Izabela Brant sausmedžio paunksnėje“ (1609, Senoji pinakoteka, Miunchenas)
Gimė	1577 m. birželio 28 d. Zygenas, Vestfalija
Mirė	1640 m. gegužės 30 d. (62 metai) Antverpenas, Flandrija
Palaidotas (-a)	Šv. Jokūbo bažnyčia, Antverpenas
Veikla	tapytojas, gobelenų kūrėjas, diplomatas
Vikiteka	Peter Paul Rubens

Piteris Paulius Rubensas (ol. Peter Paul Rubens, 1577 m. birželio 28 d. – 1640 m. gegužės 30 d.) – XVII a. flamandų tapytojas, žymus Europos baroko atstovas.

Biografija

Jaunystė ir metai Italijoje

Rubenso tėvas Janas Rubensas buvo teisininkas, Antverpeno miesto oldermenas, kuris su žmona Marija, bei keturiais vaikais 1568 m. pasitraukė iš katalikiškos Flandrijos nuo persekiojimo dėl jo kalvinistinių pažiūrų į Kelną. Kelne jis pradėjo romantinę aferą su Saksonijos princese Ana, tuomet princo Viljamo Oraniečio antrąja žmona. Janas Rubensas buvo vos nenuteistas mirties bausme. Greičiausiai žmonos Marijos užstojimas už savo vyrą, jam padėjo jos išvengti. Janas Rubensas praleido kalėjime 2 metus ir 1573 m. jam skirtas namų areštas. Piteris Paulius Rubensas gimė 1577 m. birželio 28 d. Zygeno mieste Vestfalijoje. Jis buvo šeštas iš 7 šeimos vaikų (trys neišgyvevo vaikystės). Tėvas Janas Rubensas mirė 1587 m. Kelne ir motina 1589 m. grįžo į Antverpeną.

Antverpene Piteris Paulius Rubensas mokėsi lotynų gramatikos ir pradėjo pažo tarnybą pas grafienę de Ligne. Ši tarnyba padėjo jam susipažinti su aukštuomenės etiketu, išlavinti kalbos kultūrą. Maždaug šiam laikotarpiui, kai Rubensui buvo 12 ar 13 metų, priklauso anksčiausiai išlikę P. Rubenso kūriniai − eskizai knygutėje pagal Hanso Holbeino graviūrų seriją „Mirties šokis“. 1591 m. Rubensas pradėjo mokytis pas tapytoją Tobias Verhaecht, po metų perėjo pas Adam van Noort, su kuriuo dirbo 4 metus. Po to jo reikšmingiausiu mokytoju tapo Otto van Veen, tuo metu Antverpeno tapytojų gildijos vyresnysis. 1597 m. datuotas anksčiausias išlikęs Rubenso paveikslas „Jauno vyro portretas“. 1598 m. Rubensas įstojo į Antverpeno Šv. Luko tapytojų gildiją.

1600 m. Rubensas išvyko į Italiją, kurioje praleido 8 metus, susipažino su antikiniu ir to laikmečio Italijos menu. Jis buvo pasamdytas Mantujos hercogo Vinčenzo I Gonzagos. Tiesa, nežinoma, kaip tai įvyko, tikriausiai rekomendavus Otto van Veen. Kartu su hercogu 1600 m. Rubensas lankėsi Florencijoje vykusiose Marijos de Mediči ir Henriko IV vestuvėse. Mantujoje Rubensas kūrė hercogo dvaro portretus, kartu galėjo studijuoti Mantenjos ir Džulijo Romano darbus Mantujoje, bei Rafaelio kartonus Siksto koplyčios gobelenams, kurie buvo Gonzagos kolekcijoje. Jis taip pat Venecijoje susipažino su Ticiano, Tintoreto ir Veronezės kūriniais.

„Leukipo dukterų pagrobimas“ (aliejus, apie 1617, Senoji pinakoteka, Miunchenas)

„Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ (1622−1625, Luvras, Paryžius)

1602 m. Rubensas apsilankė Romoje, kur gavo užsakymą paveikslui Šv. Kryžiaus Jeruzalėje bažnyčiai, susipažino su Rafaelio ir Mikelandželo darbais. 1603 m. Mantujos herzogas išsiuntė jį su diplomatine misija pas Ispanijos karalių Pilypą III. Ispanijoje Rubensas praleido 8 mėnesius ir atliko įspūdingą raito Lermos hercogo portretą. 1604−1605 m. jis dirbo ties trim Šv. Trejybės temos paveikslais jėzuitų bažnyčiai Mantujoje hercogo užsakymu. 1606 m. Rubensas lankėsi Genujoje, kurioje gavo užsakymą „Nukryžiavimo“ altoriniam paveikslui vietos jėzuitų bažnyčiai, bei atliko vietos aukštuomenės portretų, tarp kurių markizės Bridžitos Spinolos Dorijos. 1606−1608 m. Rubensas gyveno pas savo brolį Filypą Romoje. Brolis buvo juristas, domėjosi neostoicizmu, per jį Rubensas įsiliejo į Romos intelektualinį gyvenimą, buvo paveiktas karavadžistinės dailės. 1608 m. dėl motinos ligos Rubensas turėjo grįžti į Antverpeną.

Grįžimas į Flandriją ir diplomatinė veikla

Kai Rubensas grįžo į Antverpeną, jo motina jau buvo buvo mirusi. Ispanijos paskirti Pietų Nyderlandų valdytojai erchercogas Albertas ir infanta Izabelė tikėjosi Rubensą dirbti jiems, dailininkas norėjo grįžti į Italiją, tačiau įsimylėjo kaimynų dukterį. 1609 m. jis vedė Isabelę Brant ir tapo erchercogo Alberto dvaro tapytoju. Paveikslas „Dailininkas su žmona sausmedžio paunksnėje" buvo jo vestuvinė dovana. Rubensas apsigyveno Antverpene, įsigijo namą ir įsteigė dideles dirbtuves Italijos dailininkų pavyzdžiu. Didelę dalį jo užsakymų sudarė altoriniai religiniai paveikslai, sukurti pagal kontrreformacinius Tridento susirinkimo reikalavimus katalikų bažnyčioms. Jis gaudavo daug užsakymų iš užsienio. Savo namus Antverpene dailininkas pertvarkė į mažus rūmus.

Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų manierizmo bruožai. Maždaug iki 1620 m. susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžiųjo kūryboje dominavę šviesotamsos kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – mitologinės, istorinės ir religinės scenos, medžioklės ir kovų vaizdai, portretai ir peizažai. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − Janas Breigelis Vyresnysis, Fransas Sneidersas, Jakobas Jordansas ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas Antonis van Deikas. Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.

1622 m. Rubensas buvo iškviestas į Paryžių Prancūzijos karalienės Marijos de Mediči, kuri užsakė 24 paveikslų seriją naujai pastatytų Liuksemburgo rūmų galerijai. Paveikslas „Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ iliustruoja Rubenso sugebėjimus paprastą įvykį pavaizduoti grandioziniu ir reikšmingu. Po 1621 m. erchercogo Alberto mirties Rubensas dalyvavo infantos Izabelės pavedimu diplomatinėse misijose. Jis keliavo į Olandiją ir Ispaniją, tarpininkavo taikos susitarimui tarp dviejų valstybių. 1626 m. mirė jo žmona Izabela, su kuria dailininkas susilaukė dviejų vaikų. 1627 m. Rubensas ilgai viešėjo Ispanijoje, kūrė savas Ticiano paveikslų Madride ir Eskoriale versijas. Galų gale Ispanijos karalius Pilypas IV patikėjo jam diplomatinę užduotį tarp Anglijos ir Ispanijos. 1629−1630 m. dailininkas gyveno Londone, kūrė vietos karaliaus Karolio I dvarui. Už jo pastangas diplomatijoje Rubensas buvo pakeltas į riterius tiek Ispanijos, tiek Anglijos karalių.

„Diana ir Kalistonė“ (1635, Prado muziejus, Madridas)

1630 m. Rubensas grįžo į Antverpeną, vedė 16 metų amžiaus Eleną Formen, gobelenų pirklio dukterį, su kuria susilaukė penkių vaikų. Vis labiau traukdamasis iš visuomenės gyvenimo, 1635 m. jis įsigijo Het Steno pilį netoli Antverpeno, kurioje gyveno paskutinius metus, nutapė grupę peizažų („Peizažas su Steno pilimi", 1636 m.). Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojais, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje Europoje, todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams. Piteris Paulius Rubensas mirė 1640 m. gegužės 30 d., palaidotas Šv. Jokūbo bažnyčioje Antverpene. Po mirties Rubenso dailė neprarado savo populiarumo ir išliko gerai žinoma iki šių laikų.

Pažymėtini Rubenso kūriniai: „Kryžiaus pakėlimas" (1610–1611 m.); „Ėmimas nuo kryžiaus" (1612–1614 m.); „Didysis Paskutinis teismas" (1615-1616 m.); „Leukipo dukterų pagrobimas" (1615-1620 m.); „Pasmerktųjų kritimas į pragaro liepsnas" (1618–1620 m.); „Amazonių mūšis" (1615–1620 m.); „Begemoto ir krokodilo medžioklė" (1615–1616 m.); „Marijos Mediči gyvenimo" paveikslų ciklas (1622–1625 m.); „Šv. Ildefonso altorius" (1630–1632 m.); „Elena Formen su kailiniu apsiaustu" (apie 1638 m.).

Darbų galerija

Religiniai paveikslai

• 
  „Danielius liūtų irštvoje“, 1614−16 m., Vašingtono nacionalinė dailės galerija
• 
  „Didysis Paskutinis teismas“, 1617 m., Senoji pinakoteka, Miunchenas
• 
  „Šv. Ildefonso triptikas“, 1630−32 m., Meno istorijos muziejus (Viena)
• 
  „Kūdikių žudynės Betliejuje“, 1638 m., Senoji pinakoteka, Miunchenas

Alegoriniai mitologiniai paveikslai

• 
  „Žemės ir Vandens sąjunga“, 1618 m., Ermitažas
• 
  „Trys gracijos“, 1635 m., Prado muziejus
• 
  „Veneros šventė“, 1636−37 m., Meno istorijos muziejus (Viena)
• 
  „Karo pasekmės“, 1637−38 m., Piti rūmai, Florencija

Portretai

• 
  „Raito Lermos hercogo portretas“, 1603 m., Prado muziejus
• 
  „Markizė Bridžida Spinola Dorija“ , 1606 m., Vašingtono nacionalinė dailės galerija)
• 
  „Aletėja Talbot, Arundelo grafienė“, 1620 m., Nacionalinė Katalonijos dailės galerija, Barselona
• 
  „Rubensas ir Elena Formen su vienu iš vaikų“, apie 1637 m., Metropoliteno meno muziejus

Peizažai

• 
  „Karvių melžėjos su gyvuliais peizaže“, 1617−18 m., Karališkoji kolekcija
• 
  „Peizažas su Filemonu ir Baukide“, apie 1625 m., Meno istorijos muziejus (Viena)
• 
  „Peizažas su vaivorykšte“, 1632−35 m., Ermitažas
• 
  „Peizažas prie Het Steno ankstų rytą“, 1636 m., Londono nacionalinė galerija

Šaltiniai

• Vašingtono nacionalinė dailės galerija
• Biografija Rubenso namo muziejaus svetainėje
• Encyclopaedia Britannica