Grūdas

Šis straipsnis apie vienasėklį vaisių. Apie dainininką Grūdo pseudonimu skaitykite straipsnyje Algirdas Grūdinskis.

Paprastojo kviečio grūdai

Varpučio grūdai

Grūdas arba grūdvaisis (lot. caryopse) – miglinių šeimos augalų vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. Kai kurių augalų (miežio, avižos) grūdai apgaubti žiedažvyniais. Gemalas mažas, vienu šonu prisiglaudęs prie miltingo endospermo.

Grūdų įvairovė

• Kukurūzų įvairių veislių grūdai pagal formą būna apvalūs, suspausti, inkstiški, pagal spalvą – geltoni, raudoni, tamsiai mėlyni, žali, rudi. Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje, turi daug riebalų ir sudaro 12-14 proc. viso grūdo svorio. Didesnę grūdo dalį sudaro endospermas, susidedantis dažniausiai iš skaidriosios, stikliškos dalies ir baltos, miltingos.
• Soros grūdas apvalus, nukrinta kartu su jį apsiausiančiais žiedažvyniais.
• Avižos grūdas yra su išilgine vagele. Grūdai patys nenubyra. Juose yra daug riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų. Jie labai vertinami kaip koncentruotas pašaras gyvuliams, ypač arkliams.
• Ašarėlių grūdas suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
• Dirsės grūdas pailgas, kiek suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
• Varpučio grūdas linijiškai pailgas, suaugęs su viršutiniuoju žiedažvyniu, viršūnėje plaukuotas.
• Rugio grūdas pailgas, iš šonų suspaustas, viršūnėje plaukuotas, turi gilią išilginę vagelę.
• Kviečio grūdas turi siaurą, gilią vagelę, viršūnėje kiek suplotas. Grūdai vartojami maistui (kruopos, miltai), iš jų gaminamas krakmolas, spiritas.
• Miežio grūdas turi plačią vagelę, paprastai suaugęs su žiedažvyniais. Grūdai vartojami maistui, alui daryti.

Grūdus platina vėjas arba gyvūnai.

Vikižodynas