Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:39, 16 birželio 2016 versija

Jonas Glebavičius
Hlebavičiai

Herbas "Leliwa"

Gimė	1480 m.
Mirė	1549 m. (~69 metai)
Tėvas	Jurgis Hlebavičius

Jonas Hlebavičius (apie 1480–1549 m. balandžio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), Lietuvos didysis kancleris (nuo 1546).

Biografija

Kilo iš magnatų Hlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Hlebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo 1516 m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės Bonos Sforsos patikėtiniu. 1527 metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Hlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo 1529 m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo 1530 m. Nuo 1532 m. – Polocko vaivada.

Dalyvavo ATR-Maskvos kare (1534–1537). Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. 1535 m. vasarą Jonas Hlebavičius, kartu su Jurgiu Radvila ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. 1536 m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi Jonas Hlebavičius bandė grąžinti Sebežą, bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.

1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į Maskvą, kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko Gomelis, o Maskvos valstybei – Sebežas ir Severščina. 1542 m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo 1546 m. – Lietuvos didysis kancleris.

Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jono Hlebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.

Gyveno nesantaikoje su Radvilomis.

Šeima

Buvo trijose santuokose, pirma su Ana Bartačevičiūte, antra Sofija Petkevičiūte, trečia su Ana Fiodorovna Zaslavska (nuo 1537 m., pagal kitus duomenis nuo 1540 m. vidurio). Už Ana Zaslavska kaip kraitį gavo dalį Zaslavlio ir Iziaslavlio kunigaikštystę. Turėjo 10 vaikų – (1) Jadvygą, (2) Stanislovą, Kristiną, Sofiją, Aną, Elžbietą, (3) Janą, Elžbietą, Barborą ir Dorotą.

Literatūra

Заяц Ю. А. Заславль X–XVIII веков (историко-археологический очерк). – Мн.: Наука и техника, 1987;
Спиридонов М. Ф. Заславль в XVI в. – Мн., 1998.

@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 }}
-'''Jonas Hlebavičius''' (apie [[1480]] — [[1549]] m. [[balandžio 23]] d.), [[LDK]] valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), Lietuvos didysis kancleris (nuo 1546).
+'''Jonas Hlebavičius''' (apie [[1480]]–[[1549]] m. [[balandžio 23]] d.) – [[LDK]] valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), [[Lietuvos didysis raštininkas]] (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), [[Lietuvos didysis kancleris]] (nuo 1546).
 == Biografija ==
-Kilo iš magnatų Hlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Hlebavičiaus, motina nežinoma sūnus. Nuo 1516 m. — Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės Bonos Sforsos patikėtiniu. 1527 metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Hlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo 1529 m. — Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo 1530 m. Nuo 1532 m. — Polocko vaivada.
+Kilo iš magnatų Hlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Hlebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo [[1516]] m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės [[Bona Sforza|Bonos Sforsos]] patikėtiniu. [[1527]] metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Hlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo [[1529]] m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo [[1530]] m. Nuo [[1532]] m. – Polocko vaivada.
-Dalyvavo ATR-Maskvos (1534—1537) kare. Karo veiksmų pradžioje, siuntė iš Polocko duomenis gautus iš šnipų apie įvykius Rusijos valstybėje. 1535 m. vasarą Jonas Hlebavičius kartu su Jurgiu Radvila ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. 1536 m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi Jonas Hlebavičius bandė grąžinti Sebežą, bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
+Dalyvavo [[LDK-Maskvos karas (1534–1537)|ATR-Maskvos kare (1534–1537)]]. Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. [[1535]] m. vasarą Jonas Hlebavičius, kartu su [[Jurgis Radvila I|Jurgiu Radvila]] ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. [[1536]] m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi Jonas Hlebavičius bandė grąžinti [[Sebežas|Sebežą]], bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
-m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į Maskvą, kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko Gomelis, o Maskvos valstybei — Sebežas ir Severščina. 1542 m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo 1546 m.. — Lietuvos didysis kanclers.
+ m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į [[Maskva|Maskvą]], kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko [[Gomelis]], o Maskvos valstybei – Sebežas ir [[Severščina]]. [[1542]] m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo [[1546]] m. – [[Lietuvos didysis kancleris]].
-Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jonas Hlebavičius pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius ryšius LDK su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.
+Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jono Hlebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.
+Gyveno nesantaikoje su Radvilomis.
-Gyvento nesantaikoje su Radvilomis.
 == Šeima ==
-Buvo trijose santuokose, pirma su Ana Bartačevičiūte, antra Sofija Petkevičiūte, trečia su Ana Fiodorovna Zaslavska (nuo 1537 m., pagal kitus duomenis nuo 1540 m. vidurio). Už Ana Zaslavska kaip kraitį gavo dalį Zaslavlio ir Iziaslavlio kunigaikštystę. Turėjo 10 vaikų — (1) Jadvygą, (2) Stanislovą, Kristiną, Sofiją, Aną, Elžbietą, (3) Janą, Elžbietą, Barborą ir Dorotą.
+Buvo trijose santuokose, pirma su Ana Bartačevičiūte, antra Sofija Petkevičiūte, trečia su Ana Fiodorovna Zaslavska (nuo 1537 m., pagal kitus duomenis nuo 1540 m. vidurio). Už Ana Zaslavska kaip kraitį gavo dalį Zaslavlio ir Iziaslavlio kunigaikštystę. Turėjo 10 vaikų – (1) Jadvygą, (2) Stanislovą, Kristiną, Sofiją, Aną, Elžbietą, (3) Janą, Elžbietą, Barborą ir Dorotą.
 == Literatūra ==
-* ''Заяц Ю. А.'' Заславль X—XVIII веков (историко-археологический очерк). — Мн.: Наука и техника, 1987;
+* ''Заяц Ю. А.'' Заславль X–XVIII веков (историко-археологический очерк). – Мн.: Наука и техника, 1987;
-* ''Спиридонов М. Ф.'' Заславль в XVI в. — Мн., 1998.
+* ''Спиридонов М. Ф.'' Заславль в XVI в. – Мн., 1998.
 {{Lietuvos didieji kancleriai}}
@@ Eilutė 38: / Eilutė 39: @@
 {{Vitebsko vaivados}}
+{{DEFAULTSORT:Hlebavičius, Jonas}}
 [[Kategorija:Hlebavičiai]]
 [[Kategorija:Vilniaus vaivados]]
@@ Eilutė 46: / Eilutė 48: @@
 [[Kategorija:Rodūnės seniūnai]]
 [[Kategorija:Žiežmarių seniūnai]]
-[[ru:Глебович, Ян Юрьевич]]