Krepšys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 45 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q201097 (translate me)
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Krepsiai, 2006-11-22.jpg|thumb|right|320px|Krepšiai, naudoti XX a.]]
[[Vaizdas:Krepsiai, 2006-11-22.jpg|thumb|right|320px|Krepšiai, naudoti XX a.]]


'''Krepšys''' (dar ''pintinė, krežys, kašikas'') – pintas rakandas įvairioms [[daržovė]]ms, [[uoga|uogoms]], [[grybai|grybams]], daiktams laikyti ir nešioti. Krepšiai pinami iš vytelių, lazdyno plėšų, pušies balanų, aliuminio [[viela|vielos]].
'''Krepšys''' – pintas [[indas]]. Liaudyje dar vadinamas kašiku.


Pintinės [[vilna]]i laikyti pintos didelės su užpintu viršumi ir dangčiu. Panašios būdavo pintinės ir [[sūris|sūriui]] džiovinti, tik mažesnės. [[Vilniaus kraštas|Vilnijoje]] naudotos plačios pailgos lygiadugnės pintinės [[braškė]]ms nešti, Rytų Lietuvoje – keturkampės, pintos iš balanų, Žemaitijoje – vienu lygiu šonu, skirtos kabinti ant sienos ir laikyti virtuvės rakandus.<ref>{{TLE|3|382}}</ref>
{{Commons|Basket|no=T}}


== Šaltiniai ==
{{kultūra-stub}}
{{išn}}
{{Commons|Basket}}


[[Kategorija:Bagažas]]
[[Kategorija:Bagažas]]

Dabartinė 14:50, 26 gegužės 2016 versija

Krepšiai, naudoti XX a.

Krepšys (dar pintinė, krežys, kašikas) – pintas rakandas įvairioms daržovėms, uogoms, grybams, daiktams laikyti ir nešioti. Krepšiai pinami iš vytelių, lazdyno plėšų, pušies balanų, aliuminio vielos.

Pintinės vilnai laikyti pintos didelės su užpintu viršumi ir dangčiu. Panašios būdavo pintinės ir sūriui džiovinti, tik mažesnės. Vilnijoje naudotos plačios pailgos lygiadugnės pintinės braškėms nešti, Rytų Lietuvoje – keturkampės, pintos iš balanų, Žemaitijoje – vienu lygiu šonu, skirtos kabinti ant sienos ir laikyti virtuvės rakandus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Krepšys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 382