Barstukai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Barstukai''', dar minimi kaip '''barzdukai, požeminukai''' – [[baltų mitologija|baltų mitologinės]] būtybės, maži žmogeliukai, [[nykštukas|nykštukai]], monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač [[šeivamedis|šeivamedžiais]]). [[sūduviai|Sūduvių]] žemės dievo [[Puškaitis|Puškaičio]] pavaldiniai, į [[kluonas|kluonus]] sunešantys turtus. XVI a. |
'''Barstukai''', dar minimi kaip '''barzdukai, požeminukai''' – [[baltų mitologija|baltų mitologinės]] būtybės, maži žmogeliukai, [[nykštukas|nykštukai]], monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač [[šeivamedis|šeivamedžiais]]). [[sūduviai|Sūduvių]] žemės dievo [[Puškaitis|Puškaičio]] pavaldiniai, į [[kluonas|kluonus]] sunešantys turtus. XVI a. „[[Sūduvių knygelė]]je“ rašoma, kad naktį barstukai kluone rengia puotą (valgo ten šeimininko specialiai atneštą duoną, sūrį, sviestą, geria alų), o ryte šeimininkas, radęs jų valgyto maisto liekanų, džiaugiasi, kad dievai jam palankūs ir atneš gausų javų derlių, o jei maistas neliestas – laukia nelaimės. Iš nedėkingų žmonių klojimų išnešdavę derlių. |
||
Sakoma, kad barstukai ne didesni kaip [[uolektis]], o juos galima pamatyti mėnesienos naktį<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 130, 145, 160, 600 psl.</ref>. |
Sakoma, kad barstukai ne didesni kaip [[uolektis]], o juos galima pamatyti mėnesienos naktį<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 130, 145, 160, 600 psl.</ref>. |
Dabartinė 10:59, 23 gegužės 2016 versija
Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais). Sūduvių žemės dievo Puškaičio pavaldiniai, į kluonus sunešantys turtus. XVI a. „Sūduvių knygelėje“ rašoma, kad naktį barstukai kluone rengia puotą (valgo ten šeimininko specialiai atneštą duoną, sūrį, sviestą, geria alų), o ryte šeimininkas, radęs jų valgyto maisto liekanų, džiaugiasi, kad dievai jam palankūs ir atneš gausų javų derlių, o jei maistas neliestas – laukia nelaimės. Iš nedėkingų žmonių klojimų išnešdavę derlių.
Sakoma, kad barstukai ne didesni kaip uolektis, o juos galima pamatyti mėnesienos naktį[1].
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 130, 145, 160, 600 psl.