Karūna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: mi:Karauna
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: es:Corona (tocado)
Eilutė 35: Eilutė 35:
[[en:Crown (headgear)]]
[[en:Crown (headgear)]]
[[eo:Krono (ĉapelo)]]
[[eo:Krono (ĉapelo)]]
[[es:Corona]]
[[es:Corona (tocado)]]
[[fa:تاج]]
[[fa:تاج]]
[[fr:Couronne (attribut)]]
[[fr:Couronne (attribut)]]

00:23, 25 sausio 2007 versija

Vaizdas:Saint Stephen Crown.jpg
Vengrijos monarcho Šv. Stepono karūna

Karūna (lotyniškai corona - vainikas) - galvos apdangalas, dažniausiai dėvimas valdovų (karalių, kunigaikščių ir kt.). Jas taip pat gali dėvėti bei aukšto rango aristokratai, bei dvasininkai (pvz., popiežiaus tiara).

Gamybos priemonės ir forma

Dažniausiai karūnos gaminamos iš tauriųjų metalų ir inkrustuojamos brangakmeniais, gali būti puošiamos kailiais (Jungtinės Karalystės karūna). Gamybos priemonės ir materialiosios medžiagos priklauso ir nuo valstybės, kurioje karūna gaminama, istorijos bei tradicijų.
Skirtingos karūnos būna skirtingų formų. Išskiriamos trys pagrindinės karūnos formos:

  • Diadema - žemesniojo rango asmenų galvos papuošalas (dažniausiai princų, princesių ir kt.);
  • Vainikas - juosia galvą, ją uždengia. Tai būdingiausia ir dažniausia karūnos forma;
  • Tiara - popiežių galvos dangalas.

Istorija

Karūnos prototipu laikoma diadema, žinoma dar Senovės Graikijojo, kuri taip pat buvo nešiojama Persijos valdovų. Vėliau ją perėmė Romos imperatorius Konstantinas I.

Turbūt seniausia krikščioniškosios Europos karūna buvo Geležinė Langobardų karūna, iš kurios kilo vėlesni karūnų modeliai. Panašiomis į šią karūnuoti Austrijos, suvienytos Italijos valdovai bei Napoleonas Bonapartas.

Viduramžiais karūna simbolizavo monarcho galią. Daugelis valdovų užsakydavo labai puošnias ir daug kainuojančias karūnas, kurios ypač puošnios tapo Brandžiaisiais Viduramžiais. Karūnos buvo gaminamos iš aukso ar sidabro bei geležies lydinio, inkrustuojamos įvairiais brangiaisiais akmenimis. Kai kada būdavo ištapomos netgi miniatiūros ar išdėliojamos mažytės mozaikos.

Augant hercogų bei kitų aukštųjų feodalų galiai, šie taip pat ėmė nešioti karūnas taip pabrėždami savo aukštą kilmę. Kai kurių hercogų karūnos mažai tesiskyrė nuo karalių, o kai kada net būdavo puošnesnės.

Karūnacija

Prancūzijos karaliaus Filipo Augusto karūnacija. Viduramžių miniatiūra

Katalikiškų Europos šalių valdovus karūnuoti galėdavo tiktai popiežius. Ceremonija vykdavo labai prašmatniai. Ji galėdavo būti atliekama:

  • Įpėdiniui įgavus pirmtako teises ir tapus valdovu;
  • Įpėdiniui tuokiantis (tada karūnuojamas būdavo sutuoktinis).

Nuo XIV a. karūnuoti galėjo ir Šv. Romos imperijos imperatoriai.