Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Melilac (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Otheruses}}
{{Otheruses}}
{{Infolentelė upė
{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Lėvuõ
| Pavadinimas = Lėvuo
| Paveiksliukas = Levuo Akmeniai.jpg
| Paveiksliukas = Levuo Akmeniai.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Lėvuo ties [[Akmeniai (Kupiškis)|Akmeniais]]
| Paveikslėlio apibūdinimas = Lėvuo ties [[Akmeniai (Kupiškis)|Akmeniais]]

20:32, 19 gegužės 2016 versija

Lėvuo
Lėvuo ties Akmeniais
Lėvuo ties Akmeniais
Ilgis 140,1[1] km
Baseino plotas 1628,8[1] km²
Vidutinis debitas 9,02 m³/s
Ištakos Kupiškio rajonas
Žiotys Mūša
Šalys Lietuva
Vikiteka Lėvuo
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)
Vardininkas: Lėvuõ
Kilmininkas: Lėveñs (Lė́venio)
Naudininkas: Lė́veniui
Galininkas: Lė́venį
Įnagininkas: Lė́veniu
Vietininkas: Lėvenyjè
Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.
Lėvuo ties Gegobrasta.

Lėvuõ – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.

Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o už Pasvalio įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.

Santaka su Svalia (priekyje) Pasvalyje

Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[2].

Savybės

Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.

Debitas (m³/s)
ties Kupiškiu ties Pasvaliu
Maksimalus 92 274
Vidutinis 1,79 6,5

Salingumas

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje[3]. Bendrai visos salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %[3]. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės[3].

Intakai

Dešinieji:

Kairieji:

Pavadinimo kilmė

Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2010-12-19.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Algirdas Rainys. Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 58 psl.
  3. 3,0 3,1 3,2 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).