Tiurkų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta netaisyklingą rašyba.;)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Atšauktas naudotojo 78.62.255.86 (Aptarimas) darytas keitimas 5032107
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Kalbų grupė|
{{Kalbų grupė|
pavadinimas=Turkų|
pavadinimas=Tiurkų|
spalva=yellowgreen|
spalva=yellowgreen|
šalys=[[Eurazija]] ([[Vidurinė Azija]], [[Sibiras]], [[Artimieji Rytai]], [[Rytų Europa]])|
šalys=[[Eurazija]] ([[Vidurinė Azija]], [[Sibiras]], [[Artimieji Rytai]], [[Rytų Europa]])|
Eilutė 7: Eilutė 7:
žemėlapis=Turkic language map3.PNG|
žemėlapis=Turkic language map3.PNG|
ISO639-2=''trk''|
ISO639-2=''trk''|
klasifikacija=[[ogūzų kalbos|ogūzų]], [[kipčiakų kalbos|kipčiakų]], [[Sibiro tiurkų kalbos|Sibiro turkų]], [[chaladžų kalba|chaladžų]], [[uigūrų kalbos|uigūrų]], [[ogūrų kalbos|ogūrų]] }}
klasifikacija=[[ogūzų kalbos|ogūzų]], [[kipčiakų kalbos|kipčiakų]], [[Sibiro tiurkų kalbos|Sibiro tiurkų]], [[chaladžų kalba|chaladžų]], [[uigūrų kalbos|uigūrų]], [[ogūrų kalbos|ogūrų]] }}


'''Turkų kalbos''' – [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su [[mongolų kalbos|mongolų]] ir [[tungūzų-mandžiūrų kalbos|tungūzų-mandžiūrų]] kalbomis sudaro [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeimą.<ref>{{cite book|last=Katzner|first=Kenneth|title=Languages of the World, Third Edition|publisher=Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd.|year=2002|month=March|isbn=978-0415250047}}</ref> Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių<ref>[http://www.joshuaproject.net/affinity-blocs.php?rop1=A015 Turkic Peoples]</ref> iki 180 mln.<ref>[http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=90010 Turkic Language family tree] entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.</ref> (iki 200 mln., jei įskaičiuotume ir tuos, kuriems tai antroji kalba).
'''Turkų kalbos''' – [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su [[mongolų kalbos|mongolų]] ir [[tungūzų-mandžiūrų kalbos|tungūzų-mandžiūrų]] kalbomis sudaro [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeimą.<ref>{{cite book|last=Katzner|first=Kenneth|title=Languages of the World, Third Edition|publisher=Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd.|year=2002|month=March|isbn=978-0415250047}}</ref> Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių<ref>[http://www.joshuaproject.net/affinity-blocs.php?rop1=A015 Turkic Peoples]</ref> iki 180 mln.<ref>[http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=90010 Turkic Language family tree] entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.</ref> (iki 200 mln., jei įskaičiuotume ir tuos, kuriems tai antroji kalba).


Turkų kalbos – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinės]]. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.
Tiurkų kalbos – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinės]]. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.


== Paplitimas ==
== Paplitimas ==

21:11, 15 gegužės 2016 versija

Tiurkų
PaplitimasEurazija (Vidurinė Azija, Sibiras, Artimieji Rytai, Rytų Europa)
Kalbų skaičius>30
KilmėAltajaus
tiurkų
Geografinis paplitimas
Klasifikacijaogūzų, kipčiakų, Sibiro tiurkų, chaladžų, uigūrų, ogūrų

Turkų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.[1] Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių[2] iki 180 mln.[3] (iki 200 mln., jei įskaičiuotume ir tuos, kuriems tai antroji kalba).

Tiurkų kalbos – agliutinacinės. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.

Paplitimas

Tiurkų kalbos vartojamos Turkijoje (46,27 mln.), Azerbaidžane (6,06 mln.), Kazachstane (5,29 mln.), Kirgizijoje (2,44 mln.), Turkmėnijoje (3,43 mln.), Uzbekijoje (16,5 mln.), Rusijoje (Baškirijoje, Tatarstane, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje), Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), Mongolijoje (kazachų, uigurų), Kinijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, buv. Jugoslavijoje, Albanijoje, Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Šiaurinėje Kipro dalyje, Uigurų atonominėje srityje Kinijoje (uigurų 7,21 mln. gyv.), Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirija (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [1]

Klasifikacija

Tiurkų kalbos: klasifikacija

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

Šaltiniai

  1. Katzner, Kenneth (2002). Languages of the World, Third Edition. Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd. ISBN 978-0415250047. {{cite book}}: Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
  2. Turkic Peoples
  3. Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

Nuorodos