Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link GA šablonas. |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Lietuvos istorija}} |
{{Lietuvos istorija}} |
||
'''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį''' arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai''' vyko XII a. pabaigoje |
'''Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį''' arba '''Šiaurės kryžiaus žygiai''' vyko XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje prieš pagoniškąsias gentis rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1186 m. [[Meinhard von Segeberg|vyskupas Meinardas]] pastatė mūrinę pilį ir bažnyčią saloje [[Ikškilė]]je (''Üxküll''). 1201 m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą. 1202 m. Livonijos vyskupu buvo paskirtas [[Vyskupas Albertas|Albertas]] (''Albrecht von Buxthoeven''), kuris regiono apkrikštijimui įkūrė [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordiną]] (''Fratres militiae Christi''). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. |
||
{{ist-stub}} |
{{ist-stub}} |
21:57, 12 gegužės 2016 versija
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai vyko XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje prieš pagoniškąsias gentis rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1186 m. vyskupas Meinardas pastatė mūrinę pilį ir bažnyčią saloje Ikškilėje (Üxküll). 1201 m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą. 1202 m. Livonijos vyskupu buvo paskirtas Albertas (Albrecht von Buxthoeven), kuris regiono apkrikštijimui įkūrė Kalavijuočių ordiną (Fratres militiae Christi). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių.