Vašingtono nacionalinė dailės galerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

11:48, 8 gegužės 2016 versija

38°53′29″ š. pl. 77°01′12″ v. ilg. / 38.89139°š. pl. 77.02000°r. ilg. / 38.89139; 77.02000

Vašingtono nacionalinė dailės galerija – meno muziejus JAV sostinėje Vašingtone. Galerijoje saugoma plati Europos ir Amerikos paveikslų, skulptūros, dekoratyviosios dailės ir grafikos kūrinių kolekcija. Ypač turtingi italų renesanso, olandų ir ispanų baroko, prancūzų rokoko rinkiniai. Galerijoje vyksta meno parodos, ji įsikūrusi Vašingtono Nacionalinės alėjos (National Mall) rytiniame pakraštyje, kartu jai priklauso šalia esantis skulptūrų parkas.

Galerijoje saugomi apie 141 000 objektų, jos lankymas nemokamas. 2013 m. Vašingtono nacionalinė dailės galerija, su daugiau nei 4 mln. lankytoju per metus, buvo 8-as lankomiausias pasaulio meno muziejus.^[1]

Istorija

Vašingtono nacionalinė dailės galerija buvo įkurta 1937 m. finansininkui ir filantropui, kilusiam iš Pitsburgo, buvusiam JAV iždo sekretoriui Andrew W. Mellon (1855–1937) dovanojus valstybei savo dailės kūrinių kolekciją bei didelę pinigų sumą muziejaus statyboms. Klasicistinio stiliaus galerijos pastatas buvo suprojektuotas architekto John Russell Pope (1874–1937) ir galerija 1941 m. kovo 17 d. atidaryta viešam lankymui. Šis pastatas 1978 m. tapo vadinamas „Vakariniu“, kai buvo sujungtas požeminiu praėjimu su nauju galerijos pastatu, vadinamu „Rytiniu“.

Andrew W. Mellon nenorėjo muziejui suteikti savo vardo ir tikėjosi, kad jis taps išties nacionaline JAV galerija. Jo kolekciją sudarė 126 tapybos ir 26 skulptūros kūriniai, tarp kurių buvo Jano van Eiko „Geroji naujiena“, Rafaelio „Albos Madona“. 1939 m. Niujorko verslininkas Samuel H. Kress (1863–1955) padovanojo 375 italų dailinikų paveikslus ir 18 skulptūrų. Jis ir jo giminė rėmė galeriją ir vėliau. Iš Kress į muziejų pateko El Greko paveikslas „Laokoonas“, bei Beato Andželiko ir Filipo Lipio bendras „Išminčių pagarbinimas“. 1939 m. savo kolekciją dovanojo Filadelfijos turtuolis Joseph Widener (1871–1943), kurią surinko kartu su tėvu P.A.B. Widener (1834–1915). 1942 m. ji oficialiai priimta ir su ja į galerijos rinkinius pateko Rembranto „Malūnas“, Vermejerio „Moteris su svarstyklėmis“ ir Džovanio Belinio „Dievų šventė“. 1943 m. Lessing J. Rosenwald (1891–1979) iš Filadelfijos padovanojo grafikos ir piešinių kolekciją. Su vėlesniais dovanojimais − iš viso apie 22 000 grafikos ir piešinių kūrinių, tarp kurių Rembranto, Diurerio, V. Bleiko, O. Domjė ir kitų. Tarp kitų galerijos reikšmingų donatorių buvo Chester Dale (1883–1962) ir steigėjo duktė Ailsa Mellon Bruce (1901–1969). Pastaroji įsigijo ir galerijai padovanojo Leonardo da Vinčio „Džinevros de Benči portretą“.

1999 m. Nacionalinėje alėjoje inauguruotas Vašingtono nacionalinės galėrijos skulptūrų parkas. 2014 m. Vašingtono nacionalinė galerija perėmė uždarytos Corcoran dailės galerijos apie 17 000 dailės objektų priežiūrą.

Vaizdai

Europos viduramžių meno eksponatai
A. Kanovos skulptūra ir F. Gojos paveikslas
Kinų vazos
Rytinio pastato intejeras

Paveikslai

Kai kurie iš garsiausių galerijos paveikslų:^[2]

„Džinevros de Benči portretas“, aut. Leonardas da Vinčis, XV a. pb. italų renesansas
„Albos Madona“, aut. Rafaelis, XVI a. pr. italų renesansas
„Moteris su svarstyklėmis“, aut. Janas Vermejeris, XVII a. olandų tapyba
„Skaitanti jauna mergina“, aut. Žanas Onorė Fragonaras, XVIII a. prancūzų rokokas

Išnašos

Nuorodos

[1] The Art Newspaper, spring/summer 2014, p. 3

[2] Oficiali svetainė

[1]

[2]

@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 Vašingtono nacionalinė dailės galerija buvo įkurta 1937 m. finansininkui ir filantropui, kilusiam iš Pitsburgo,  buvusiam JAV iždo sekretoriui Andrew W. Mellon (1855–1937) dovanojus valstybei savo dailės kūrinių kolekciją bei didelę pinigų sumą muziejaus statyboms. [[Klasicizmas|Klasicistinio]] stiliaus galerijos pastatas buvo suprojektuotas architekto John Russell Pope (1874–1937) ir galerija 1941 m. kovo 17 d. atidaryta viešam lankymui. Šis pastatas 1978 m. tapo vadinamas „Vakariniu“, kai buvo sujungtas požeminiu praėjimu su nauju galerijos pastatu, vadinamu „Rytiniu“.
-Andrew W. Mellon nenorėjo muziejui suteikti savo vardo ir tikėjosi, kad jis taps išties nacionaline JAV galerija. Jo kolekciją sudarė 126 tapybos ir 26 skulptūros kūriniai, tarp kurių buvo [[Janas van Eikas|Jano van Eiko]] „Geroji naujiena“, [[rafaelis|Rafaelio]] „Albos Madona“. 1939 m. Niujorko verslininkas Samuel H. Kress (1863–1955) padovanojo 375 italų dailinikų paveikslus ir 18 skulptūrų. Jis ir jo giminė rėmė galeriją ir vėliau. Iš Kress į muziejų pateko [[El Greco|El Greko]] paveikslas „Laokoonas“, bei [[Fra Angelico|Beato Andželiko]] ir [[Fra Filippo Lippi|Filipo Lipio]] bendras „Išminčių pagarbinimas“. 1939 m. savo kolekciją dovanojo Filadelfijos turtuolis Joseph Widener (1871–1943), kurią surinko kartu su tėvu P.A.B. Widener (1834–1915). 1942 m. ji ofialiai priimta ir su ja į galerijos rinkinius pateko [[Rembrantas|Rembranto]] „Malūnas“, [[Janas Vermejeris|Vermejerio]] „Moteris su svarstyklėmis“ ir [[Giovanni Bellini|Džovanio Belinio]] „Dievų šventė“. 1943 m. Lessing J. Rosenwald (1891–1979) iš Filadelfijos padovanojo grafikos ir piešinių kolekciją. Su vėlesniais dovanojimais − iš viso apie 22 000 grafikos ir piešinių kūrinių, tarp kurių Rembranto, Diurerio, V. Bleiko, O. Domjė ir kitų. Tarp kitų galerijos reikšmingų donatorių buvo Chester Dale (1883–1962) ir steigėjo duktė Ailsa Mellon Bruce (1901–1969). Pastaroji įsigijo ir galerijai padovanojo [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] „Džinevros de Benči portretą“.
+Andrew W. Mellon nenorėjo muziejui suteikti savo vardo ir tikėjosi, kad jis taps išties nacionaline JAV galerija. Jo kolekciją sudarė 126 tapybos ir 26 skulptūros kūriniai, tarp kurių buvo [[Janas van Eikas|Jano van Eiko]] „Geroji naujiena“, [[rafaelis|Rafaelio]] „Albos Madona“. 1939 m. Niujorko verslininkas Samuel H. Kress (1863–1955) padovanojo 375 italų dailinikų paveikslus ir 18 skulptūrų. Jis ir jo giminė rėmė galeriją ir vėliau. Iš Kress į muziejų pateko [[El Greco|El Greko]] paveikslas „Laokoonas“, bei [[Fra Angelico|Beato Andželiko]] ir [[Fra Filippo Lippi|Filipo Lipio]] bendras „Išminčių pagarbinimas“. 1939 m. savo kolekciją dovanojo Filadelfijos turtuolis Joseph Widener (1871–1943), kurią surinko kartu su tėvu P.A.B. Widener (1834–1915). 1942 m. ji oficialiai priimta ir su ja į galerijos rinkinius pateko [[Rembrantas|Rembranto]] „Malūnas“, [[Janas Vermejeris|Vermejerio]] „Moteris su svarstyklėmis“ ir [[Giovanni Bellini|Džovanio Belinio]] „Dievų šventė“. 1943 m. Lessing J. Rosenwald (1891–1979) iš Filadelfijos padovanojo grafikos ir piešinių kolekciją. Su vėlesniais dovanojimais − iš viso apie 22 000 grafikos ir piešinių kūrinių, tarp kurių Rembranto, Diurerio, V. Bleiko, O. Domjė ir kitų. Tarp kitų galerijos reikšmingų donatorių buvo Chester Dale (1883–1962) ir steigėjo duktė Ailsa Mellon Bruce (1901–1969). Pastaroji įsigijo ir galerijai padovanojo [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] „Džinevros de Benči portretą“.
 m. Nacionalinėje alėjoje inauguruotas Vašingtono nacionalinės galėrijos skulptūrų parkas. 2014 m. Vašingtono nacionalinė galerija perėmė uždarytos Corcoran dailės galerijos apie 17 000 dailės objektų priežiūrą.