Šv. Florijonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.181.122 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.56.208.228 keitimas)
Eilutė 38: Eilutė 38:
Pagal legendą, Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX - XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai.
Pagal legendą, Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX - XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai.
Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena.
Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena.
Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena, minima gegužės 4 d., 2014 m.
Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena, minima gegužės 4 d., 2014 m. įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.


== Skulptūroje ==
Šv. Florijono skulptūrėlė buvo dedama prie [[troba|trobų]] pastatytuose [[koplytstulpis|koplytstulpiuose]]. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią bei namą. Skulptūrėlės labiau palitusios [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Jos statomos miestuose ir miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti.
Šv. Florijono skulptūrėlė buvo dedama prie [[troba|trobų]] pastatytuose [[koplytstulpis|koplytstulpiuose]]. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią bei namą. Skulptūrėlės labiau palitusios [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Jos statomos miestuose ir miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti.



09:38, 3 gegužės 2016 versija

Šventasis Florijonas
lot. Florianus
Mirė 304 m.
Veikla katalikų šventasis.
Vikiteka Šv. Florijonas

Šventasis Florijonas (lot. Florianus, m. apie 304 m.) – katalikų šventasis.

Globėjas

Šv. Florijonas laikomas susijusių su ugnimi profesijų globėju: ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių. Taip pat buvo paskelbtas Aukštutinės Austrijos (kur gimė) bei Lenkijos Karalystės (kur atsidūrė jo palaikai) globėju. Šv. Florijono diena tradiciškai minima pagal Katalikų bažnyčios kalendorių gegužės 4 d., pagal pravoslavų - gegužės 17 d.

Ugniagesių globėjas

Pagal legendą, Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX - XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai. Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena. Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena, minima gegužės 4 d., 2014 m. įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.

Skulptūroje

Šv. Florijono skulptūrėlė buvo dedama prie trobų pastatytuose koplytstulpiuose. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią bei namą. Skulptūrėlės labiau palitusios Žemaitijoje. Jos statomos miestuose ir miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti.

Nuorodos