Šilalės rajono savivaldybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:09, 1 gegužės 2016 versija

Šilalės rajono savivaldybė

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Tauragės apskritis
Miestai	Šilalė (6281 gyv.)
Gyventojų (2014)	25200 (39)
Gyventojų tankumas	24,1 žm./km² (40)
Plotas	1188 km² (32)
Meras	Jonas Gudauskas (2011–)
[{{{svetainė}}}]
Šablonas:Šilalės rajonas nav

Šilalės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje. Centras – Šilalė.

Gamta ir geografija

Didžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis (234 m). Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą (ten žemiausia rajono vieta, 43 m, Jūros slėnyje Tauragės raj. paribyje).

Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Aitra, bei kitos – Yžnė, Ašutis, Tenenys, Ašva. Telkšo 7 ežerai (didžiausias – Paršežeris), rajonui priklauso dalis Balskų tvenkinio, yra užtvankų ant Kisės, Lokystos, Geniutalio, Pienaujos, Ašučio, Yžnės, Pelos ir kt. Miškingumas – 23,5 %. Auga daugiasia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio–Didkiemio miškai, Tenenių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio ir Pagramančio regioninio parko dalis. Rajone stūkso 33 piliakalniai.

Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,3 °C, liepos mėnesio +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 809–927 mm (Laukuva – drėgniausia šalies vieta). Vidutinė sniego danga būna 26 cm storio.^[1]

Istorija

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Tauragės apskrities 18 apylinkių ir Rietavo apskrities 14 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1962 m. rajonui perduotos Plungės rajono 2 apylinkės, Skaudvilės rajono 3 apylinkės, Varnių rajono 5 apylinkės, o Šilalės rajono 1 apylinkė perduota Klaipėdos rajonui. 1966, 1968, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.

1995 m. įsteigta Šilalės rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-436 buvo nuspręsta, kad 2009 m. sausio 1 d. įsteigiamos 63 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 (suskirstymas)	783		32 apylinkės
1954 (suskirstymas)			16 apylinkių
1959 (suskirstymas) Šablonas:LGS2	805,95	38048	16 apylinkių	1 miestas: Šilalė
1962	806		16 apylinkių	1 miestas
1963 (suskirstymas)			11 apylinkių
1967	1190	40200
1970 Šablonas:LGS2	1200	37451	11 apylinkių	1 miestas
1972 (suskirstymas)	1189,61		11 apylinkių	1 miestas 7 miesteliai: Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Upyna, Žvingiai 443 kaimai 21 kaimų dalis 6 viensėdžiai
1976 (suskirstymas)	1188	34700	11 apylinkių	1 miestas 8 miesteliai: Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūralis, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai 442 kaimai 20 kaimų dalių 6 viensėdžiai
1979 Šablonas:LGS2		33486	10 apylinkių	1 miestas 444 kaimo vietovės
1987	1188	32000	9 apylinkės	1 miestas 8 miesteliai 417 kaimų 1 viensėdis
1989 Šablonas:LGS2	1188	31640	6 apylinkės	1 miestas 427 kaimo vietovės
2001 Šablonas:LGS2	1188	31570	12 kaimo seniūnijų	1 miestas 7 miesteliai: Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai 435 kaimai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

38 048

37 451

33 486

31 640

31 570

2007 m.

2011 m.^sur.^[2]

2012 m.

2013 m.

2014 m.

30 433

26 520

26 047

25 533

24 200

Urbanizacija:

Miestuose – 5492 (20,71 %)
Kaimuose – 21028 (79,29 %)

Lytinė sudėtis:

Vyrų – 12752 (48,08 %)
Moterų – 13768 (51,92 %)

Religinė sudėtis:

Romos katalikų – 24342 (91,79 %)
Ateistų – 441 (1,66 %)
Evangelikų liuteronų - 147 (0,55 %)
Kitų mažiau nei po 0,5 %

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 26 520 žmonės:^[3]

Lietuviai – 99,12% (26287);
Rusai – 0,28% (74);
Kiti – 0,6% (159).

2001 m. gyveno 31 570 žmonės:^[4]

Lietuviai – 99,56% (31432);
Rusai – 0,24% (76);
Kiti – 0,2% (62).

Gyvenvietės

Rajone yra:

1 miestas – Šilalė;
7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai;
435 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2011 m.):

Šilalė – 5492
Kvėdarna – 1597
Laukuva – 832
Pajūris – 784
Kaltinėnai – 728
Pajūralis – 493
Šiauduva – 376
Upyna – 375
Vingininkai – 357
Naujasis Obelynas – 335

Kultūra

Šilalės rajonas yra Žemaitijos krašto dalis, priklauso Pietų Žemaitijos paregioniui, varniškiams.

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Šilalės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Susisiekimas

Geležinkelių nėra, keliai jungia Šilalę su Plunge per Rietavą, Telšiais per Laukuvą ir Varnius, bei Taurage – apskrities centru per Pagramantį. Beveik per vidurį Šilalės rajoną kerta A1 magistralė, jungianti Kauną su Klaipėda, iki jos netoli iš daugumos rajono vietų.

Savivalda

Atstovaujamoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Rajonui priskirtos 14 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas

Šilalės rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Šaltiniai

↑ Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 191
↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra

Erškėčių keliu. – Kaunas: Aušra, 1996–2009. – 2 d.
- D. 2: atsiminimai, pasakojimai, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose: knygą skiriame Lietuvos tūkstantmečiui / LPKTS Šilalės filialo taryba (sud. Teresė Rubšytė-Ūksienė, Loreta Kalnikaitė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 427 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-587-9
Šilalės rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 57 p. – ISBN 9955-588-56-X
Einantį kelias pasitinka: Šilalės rajono moksleivių kūryba. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-98-9
Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai (sud. Klemensas Lovčikas, Vaidilutė Jončaitė-Lovčikienė, Soneta Būdvytienė). – (Šilalės kraštas; T. 9). – Klaipėda: Druka, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-003-0
Lietuvos dvarų sodybos: atlasas: Šilalės rajono savivaldybė (sud. Rasa Butvilaitė, Kazys Misius). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 300 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-006-6
Atskambėjo aidas: Šilalės krašto dainos: natos / Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (sud. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis). – Klaipėda-Šilalė: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 148 p. – ISBN 978-9986-31-300-7

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Šilalės rajono savivaldybė

Vikiteka: Šilalės rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šablonas:Tauragės apskritis

[1] Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 191

[2] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[3] 2011 m. surašymo duomenys

[4] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 114: / Eilutė 114: @@
 '''Religinė sudėtis:'''
-* [[Katalikai|Romos katalikų]] – 30224 (97,75 %)
+* [[Katalikai|Romos katalikų]] – 24342 (91,79 %)
-* [[Ateistai|Ateistų]] – 444 (1,44 %)
+* [[Ateistai|Ateistų]] – 441 (1,66 %)
+* [[Evangelikai liuteronai|Evangelikų liuteronų]] - 147 (0,55 %)
 * Kitų mažiau nei po 0,5 %