Pleuritas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Pleuritas''' – [[krūtinplėvė]]s (pleuros) uždegimas, kurį sukelia [[mikroorganizmai]] (dažniausiai [[tuberkuliozė]]s bakterijos, [[pneumokokai]] arba [[stafilokokai]]), patekę į krūtinplėvę per [[kraujas|kraują]], [[Limfa|limfą]], arba iš gretimų organų, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant [[uremija]]i), [[krūtinė]]s trauma. Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir [[plaučių uždegimas|uždegimu]], [[reumatas|reumatu]]. |
'''Pleuritas''' – [[krūtinplėvė]]s (pleuros) uždegimas, kurį sukelia [[mikroorganizmai]] (dažniausiai [[tuberkuliozė]]s bakterijos, [[Pneumokokinė infekcija|pneumokokai]] arba [[stafilokokai]]), patekę į krūtinplėvę per [[kraujas|kraują]], [[Limfa|limfą]], arba iš gretimų organų, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant [[uremija]]i), [[krūtinė]]s trauma. Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir [[plaučių uždegimas|uždegimu]], [[reumatas|reumatu]]. |
||
Pleuritas būna sausasis, arba fibrininis, kuomet ant krūtinplėvės lapų susikaupia [[fibrinas|fibrino]], ir šlapiasis, arba eksudacinis, kuomet ertmėje tarp lapų būna skysčio. Šlapiasis pleuritas pagal skysčio pobūdį būna serozinis, pūlinis ir hemoraginis. Sausasis pleuritas prasideda staiga arba išsivysto per kurį laiką, jis dažnai būna pradinė šlapiojo pleurito stadija. |
Pleuritas būna sausasis, arba fibrininis, kuomet ant krūtinplėvės lapų susikaupia [[fibrinas|fibrino]], ir šlapiasis, arba eksudacinis, kuomet ertmėje tarp lapų būna skysčio. Šlapiasis pleuritas pagal skysčio pobūdį būna serozinis, pūlinis ir hemoraginis. Sausasis pleuritas prasideda staiga arba išsivysto per kurį laiką, jis dažnai būna pradinė šlapiojo pleurito stadija. |
||
15:43, 21 balandžio 2016 versija
Pleuritas – krūtinplėvės (pleuros) uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dažniausiai tuberkuliozės bakterijos, pneumokokai arba stafilokokai), patekę į krūtinplėvę per kraują, limfą, arba iš gretimų organų, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant uremijai), krūtinės trauma. Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir uždegimu, reumatu.
Pleuritas būna sausasis, arba fibrininis, kuomet ant krūtinplėvės lapų susikaupia fibrino, ir šlapiasis, arba eksudacinis, kuomet ertmėje tarp lapų būna skysčio. Šlapiasis pleuritas pagal skysčio pobūdį būna serozinis, pūlinis ir hemoraginis. Sausasis pleuritas prasideda staiga arba išsivysto per kurį laiką, jis dažnai būna pradinė šlapiojo pleurito stadija.
Sergant pleuritu, ligoniui pakyla temperatūra, jam silpna, pablogėja apetitas, skauda krūtinę, prakaituojama, kosima. Skysčiui kaupiantis ertmėje, lapai atsiskiria vienas nuo kito, ir skausmas sumažėja arba visiškai pranyksta. Susikaupus daugiau skysčio, jis pažeidžia plaučių audinį, tarpusienio organus, ligonis ima dusti, deformuojasi krūtinės ląsta. Po ligos dažnai lieka krūtinplėvės sąaugų.
Pleuritas gydomas antibiotikais, antialerginiais, priešuždegiminiais vaistais; skystis traukiamas krūtinplėvės punkcija.[1]
Šaltiniai
- ↑ Pleuritas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 55 psl.