Mogiliavas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 53°54′0″ š. pl. 30°20′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 30.33333°r. ilg. / 53.90000; 30.33333 (Mogiliavas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
S įtraukta Kategorija:Mogiliavas naudojant HotCat
Eilutė 79: Eilutė 79:


[[Kategorija:Baltarusijos miestai]]
[[Kategorija:Baltarusijos miestai]]
[[Kategorija:Mogiliavas]]

18:21, 15 balandžio 2016 versija

Mogiliavas
blrs. Магілёў, rus. Могилёв
            
Mogiliovo rotušė
Mogiliavas
Mogiliavas
53°54′0″ š. pl. 30°20′0″ r. ilg. / 53.90000°š. pl. 30.33333°r. ilg. / 53.90000; 30.33333 (Mogiliavas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas Mogiliavo rajonas
Įkūrimo data 1267
Gyventojų (2009) 367 000
Plotas 110,5 km²
Tankumas (2009) 3 321 žm./km²
Pašto kodas 212xxx / +375 222
Vikiteka Mogiliavas
Kirčiavimas Mogiliãvas
Mogiliavas XIX a. Napoleonas Orda. Mogiliavas
Mogiliavo žydų deportavimas 1941 m.
Trijų šventikų soboras
Geležinkelio stotis

Mogiliavas[1] (Mogiliovas, Mahiliovas; blrs. Магілёў, rus. Могилёв, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, į rytus nuo Minsko, abipus Dniepro upės, netoli sienos su Rusija; srities ir rajono centras. 367 800 gyv. (2009 m.); trečias po Minsko ir Gomelio pagal gyventojų skaičių Baltarusijos miestas.

Istorija

Mogiliavas minimas nuo 1267 m. – vienas seniausių Kijevo Rusios miestų. Nuo XIII a. priklausė Smolensko, XIV a. pradžioje – Vitebsko kunigaikštystei, nuo XIV a. trečio dešimtmečio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. XIV a. pabaigoje Mogiliavas buvo Lenkijos karalienės Jadvygos, 1431 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos, 15031513 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos Elenos valda. XIV a. – XVIII a. Mogiliavo seniūnijos, nuo 1589 m. ir karaliaus stalo ekonomijos centras.

1577 m. suteiktos Magdeburgo teisės, Mogiliavas tapo svarbiu tranzitinės prekybos ir amatų miestu – XVI a. pabaigoje čia veikė 12, XVII a. pradžioje apie 17 cechų. XVI a. čia susikūrė didelė žydų bendruomenė. Mogiliave posėdžiaudavo Lietuvos žydų seimas. Nuo 1634 m. stačiatikių vyskupijos, vienintelės to meto Baltarusijoje, centras. Po XVII a. vidurio kazokų sukilimų ir 17001721 m. Šiaurės karo Mogiliavas smuko. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respubliko padalijimo 1772 m. Mogiliavą užėmė Rusijos imperija. 17721778 m. ir 18021919 m. Mogiliovo gubernijos, 17781802 m. Mogiliavo vietininkystės centras. 17821926 m. gyvavo Mogiliavo arkivyskupija. 17831798 m. mieste buvo jos centras, vėliau arkivyskupas rezidavo Sankt Peterburge. Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijai priklausė visi Rusijos imperijos, išskyrus Lenkijos karalystę, katalikai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. rugpjūčio – 1917 m. lapkričio mėn. Mogiliave veikė Rusijos imperijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės būstinė, gyveno imperatorius Nikolajus II. 1918 m. gegužės 10 d. Mogiliavą okupavo Vokietijos kariuomenė. 19191924 m. miestas priklausė Rusijos TFSR, nuo 1924 m. – Baltarusijos TSR. Tarpukario metais sparčiai plėtota pramonė. Per Antrąjį pasaulinį karą 19411944 m. miestą vėl okupavo Vokietija. Lupalaukių koncentracijos stovykloje, Dubravėlės gete ir karo belaisvių stovykloje nužudyta apie 70 000 žmonių. Per karą miestas sugriautas; po karo atstatytas. Nuo 1924 m. rajono, nuo 1938 m. – ir srities centras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1604 m. ir 2009 m.
1604 m. 1745 m. 1880 m. 1906 m. 1913 m. 1939 m.sur.
15 000 10 500 40 536 51 959 69 700 99 400
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1993 m. 1996 m. 2006 m. 2009 m.
121 700 232 000 366 000 367 000 367 700 372 000


Lietuviai

XIX a. aplink Mogiliavo miestą įsikūrė 6 lietuvių kaimai, XXI a. pradžioje iš jų liko vienas – Malkava. Per Pirmąjį pasaulinį karą Mogiliave gyveno evakuotų lietuvių, veikė lietuvių mokykla, nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos „Grūdas“ skyrius. XXI a. pradžioje Mogiliavo mieste gyvena lietuvių, atvykusių iš lietuviškų kaimų, palikuoniai. Jų rūpesčiu buvo sutvarkytos Mogiliavo lietuvių kapinės, pastatytas kryžius. Lituanistinių mokyklų, fakultatyvų, etnografinių ansamblių Mogiliave nėra, su vaikais lietuviškai kalba ir visas religines katalikų šventes švenčia vyresniosios kartos lietuviai.[2]

Architektūra

XVII a. vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, turėjęs 3 gynybinių sienų žiedus su mūriniais vartais ir bokštais: apie pilį, senamiestį ir naujamiestį. Jie XIX a. sunaikinti. Išliko barokiniai sakraliniai statiniai: kupolinė Šv. Mikalojaus cerkvė (1672 m., interjere puošnus pjaustinėtas barokinis ikonostasas), bazilikinė karmelitų Šv. Stanislovo bažnyčia (17381752 m., klasicistinis fasadas, 1788 m., interjere sienos ir skliautai puošti freskomis, XVIII a. vid., dail. P. Petrovskis; nuo 1772 m. katedra).

Kiti pastatai: Šv. Kazimiero bažnyčia (1605 m., 1810 m. perstatyta klasicistiniu stiliumi), rotušė (1681 m., 2008 m. perstatyta), dvaro rūmai (17621785 m.), Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (1869 m.), neorenesansiniai dramos teatro rūmai (1888 m.).[3]

Ekonomika

Mogiliavas – upių uostas ir geležinkelio mazgas – per Mogiliavą eina geležinkelis ir plentas Sankt Peterburgas (Rusija) – Odesa (Ukraina), geležinkelis Maskva – Brestas, plentai į Minską, Homelį, Vitebską. Yra Mogiliavo oro uostas.

Išplėtota mašinų ir transporto priemonių gamyba, juodoji metalurgija, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinio pluošto, farmacijos), statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, asfaltbetonio), baldų, odos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, mikrobiologijos, maisto (mėsos, pieno) pramonė.

Kultūra

Yra Dramos, lėlių, muzikinių komedijų teatrai, Mogiliavo kraštotyros muziejus, Mogiliavo etnografijos ir buities muziejus, Baltarusijos dailės muziejaus filialas. Šv. Nikolajaus cerkvė, statyta XVII a. Parkas (XVIII a.)

Švietimas

Yra Mogiliavo universitetas, įkurtas 1918 m., Mogiliavo Baltarusijos-Rusijos universitetas (buvęs Mogiliavo technikos institutas, įkurtas 1973 m.), Mogiliavo pedagoginis universitetas, Mogiliavo finansų ir ekonomikos institutas.

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Tradicinis lietuviškas šio Baltarusijos miesto pavadinimas yra Mogiliãvas.
  2. Vitalija KolesnikovaMogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 304 psl.
  3. Jonas MinkevičiusMogiliovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 304 psl.