Brestas (Baltarusija): Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Brestas (Baltarusija) naudojant HotCat |
|||
| Eilutė 72: | Eilutė 72: | ||
[[Kategorija:Baltarusijos miestai]] |
[[Kategorija:Baltarusijos miestai]] |
||
[[Kategorija:Bresto srities gyvenvietės]] |
[[Kategorija:Bresto srities gyvenvietės]] |
||
[[Kategorija:Brestas (Baltarusija)]] |
|||
19:20, 15 balandžio 2016 versija
| Brestas blrs. Брэст, rus. Брест | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Bresto sritis
|
| Rajonas | Bresto rajonas |
| Meras | Aleksandras Pališenka |
| Gyventojų | 310 800 |
| Plotas | 145 km² |
| Tankumas | 2 143 žm./km² |
 Vikiteka |
Brestas |
| Kirčiavimas | Brèstas |
Brestas (arba Brasta, Lietuvos Brasta, blrs. Брэст, rus. Брест) – miestas Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, pietvakarių Baltarusijoje; Bresto srities ir Bresto rajono centras. 291 000 gyventojų (2001 m.).
Istorija
Žinomas nuo 1017 m. kaip senovės Rusios miestas Berestje (Берестье), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. XIX a. čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas.
1969–1981 m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie XIII a. pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje. [1]
Brestas XI a. pradžioje priklausė Turovo, nuo 1020 m. Lenkijos, nuo 1044 m. Kijevo, nuo XII a. vidurio Voluinės kunigaikščiams, apie 1319 m. prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1379 m. sudegintas kryžiuočių. 1390 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XIV a. pabaigoje į Brestą kėlęsi žydai sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenę, kuri iš Vytauto gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, 1514 m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms.
Nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniūnijos, nuo 1520 m. apskrities, nuo 1566 m. Brastos vaivadijos centras. 1553–1567 m. Brastoje veikė Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangelikų reformatų spaustuvė. 1596 m. sudaryta Brastos bažnytinė unija. Mieste 1653 m. posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, 1605 m., 1612 m. kūrėsi konfederacijos.
1795 m. per Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą miestą užėmė Rusijos imperija ir Brest Litovsko (rus. Брест-Литовск) vardu (taip vadintas nuo XVII a. pab., XIX a. pabaigoje – XX a. pirmosios pusės lietuvių spaudoje – Lietuvos Brasta) tapo apskrities centru. 1842 m. baigta statyti Bresto tvirtovė. 1915 m. miestą užėmė vokiečiai.
1918 m. kovo 3 d. po Sovietų Rusijos ir Vokietijos derybų čia pasirašyta Brest-Litovsko taika. 1919–1939 m. valdė Lenkija (vadintas Brestu prie Bugo, lenk. Brześć nad Bugiem). SSRS ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjo mėn. mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. 1941–1944 m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis 1941 m. truko beveik mėnesį.
Gyventojai
 | ||||||
| 1825 m. | 1861 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 11 000 | 20 900 | 46 600 | 55 000 | 73 600 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2004 m. | 2009 m. | ||
| 121 000 | 171 000 | 230 000 | 298 300 | 315 000 | ||
| ||||||
Ekonomika
Upių uostas, čia baigiasi Dniepro-Bugo kanalas. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, avalynės, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba.
Architektūra
X a. Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. XII a. pastatyta medinė pilis, XIII a. iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, XIV a. – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: XVI a. antra pusė – XVII a. pirmoji pusė, XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė. 1830–1842 m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje 1971 m. pastatytas Antrojo pasaulinio karo kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.). [2]
Kultūra, švietimas
Yra Bresto universitetas, Bresto politechnikos institutas. Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.[3]
Sportas
- FK Dinamo Brest (futbolas)
Žymūs žmonės
Breste gimė:
- Menachemas Beginas (1913–1992), Nobelio taikos premijos laureatas, Izraelio ministras pirmininkas
- Eduardas Chanokas, kompozitorius
Šaltiniai
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 472 psl.
- ↑ Eglė Navickienė. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 472 psl.
- ↑ Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.