Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°07′17″š. pl. 21°16′25″r. ilg. / 56.121362°š. pl. 21.273545°r. ilg. / 56.121362; 21.273545
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Paminklas
{{Paminklas
|foto =
|foto =Daubos kulis.jpg
|plotis =
|plotis =
|fotoinfo =
|fotoinfo =

18:36, 14 balandžio 2016 versija

Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)
Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)
Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)
Koordinatės
56°07′17″š. pl. 21°16′25″r. ilg. / 56.121362°š. pl. 21.273545°r. ilg. / 56.121362; 21.273545
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 1,9 m
Plotas 8,5×6,5 m
Žvalgytas 1959, 1993 m.
Registro Nr. 12782 /M260/

Naujosios Įpilties akmuo, vad. Daubos, Laumės kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 12782, senas registro kodas – M260) – mitologinis akmuo šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Naujosios Įpilties kaime (Darbėnų seniūnija), 0,67 km į rytus nuo kelio  218  KretingaSkuodas , Įpilties (Juodupio) upelio dešiniajame krante.

Akmuo

Plokščias, tamsiai pilkas, 8,5 m ilgio, 6,5 m pločio ir 1,5–1,9 m aukščio stambiagrūdis granitas. Paviršius apima 22 m² plotą, nežymiai link vidurio įdubęs.[1] Guli upelio slėnyje, dauboje.

Teritorijos plotas – 0,022 ha.

0,67 km į šiaurės vakarus yra Naujosios Įpilties alkakalnis, vad. Alkos kalnu.

Istorija

Akmuo laikomas ypatingu, vadinamas Daubos kūliu (akmeniu). Paviršiaus įdubimas laikomas laumės pėdsaku, todėl riedulys dar vadinamas Laumės kūliu. Prie jo Naujosios ir Senosios Įpilties jaunimas rengdavo gegužines, šokdavo ir ant akmens.

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius.

1993 m. paimtas į laikinąją kultūros paminklų apskaitą, 2003 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą (M260), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Akmuo – geologinis paminklas, įrašytas į gamtos paminklų sąrašą, patenka į didžiausių Lietuvos akmenų dešimtuką.

Padavimai

  • Naktimis ties akmeniu praeiviams rodydavosi šmėklos.
  • Vėlai vakare iš daubos nuo akmens link alkakalnio eidavo liepsnelės.
  • Ant akmens stovėjusi pirtis, kurioje šeštadieniais po darbų perdavosi mergos, bernai ir ūkininkai.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 86–87
  2. Kultūros vertybių registras: Akmuo vad. Daubos, kitaip – Laumės kūliu

Nuorodos