Klajokliai-piemenys: Skirtumas tarp puslapio versijų
papildyta iš straipsnio klajokliai |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[File:Saami Family 1900.jpg|thumb|Šiandien tik 1 500 |
[[File:Saami Family 1900.jpg|thumb|[[samiai|Samių]] šeimos nuotrauka 1900 m. Šiandien tik 1 500 samių vis dar tebegyvena [[klajokliai|klajokliškai]].]] |
||
'''Klajokliai–piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref> |
'''Klajokliai–piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref> |
||
10:17, 14 balandžio 2016 versija
Klajokliai–piemenys – klajokliškos visuomenės, kuriose verčiamasi gyvulininkyste. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo gyvulius į naujas ganyklas. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir žemdirbyste tam tikru mastu.[1]
Klajokliai–piemenys gyvena daugiausia stepėse, dykumose, tundroje. Tokie piemenys vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už medžiotojų–rankiotojų, tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami (jurtos, palapinės). Klajokliai–piemenys dažnai sudaro tik dalį tautos, o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa gentis. Pavyzdžiai: mongolai, kirgizai, kalmukai (Vidurio Azija), beduinai, tuaregai, afarai, somaliai (Sachara), čiukčiai, samiai, nencai (poliariniai kraštai).[2]
Šaltiniai
- ↑ Craig Calhoun. Pastoral nomads. A Dictionary of the Social Sciences. 2002. Oxford University Press
- ↑ Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998