Klajokliai-piemenys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
papildyta iš straipsnio klajokliai
Eilutė 2: Eilutė 2:


'''Klajokliai–piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref>
'''Klajokliai–piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref>

Klajokliai–piemenys gyvena daugiausia [[stepė]]se, [[dykumos]]e, [[tundra|tundroje]]. Tokie [[piemuo|piemenys]] vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]], tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami ([[jurta|jurtos]], [[palapinė]]s). Klajokliai–piemenys dažnai sudaro tik dalį [[tauta|tautos]], o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa [[gentis]]. Pavyzdžiai: [[mongolai]], [[kirgizai]], [[kalmukai]] ([[Vidurio Azija]]), [[beduinai]], [[tuaregai]], [[afarai]], [[somaliai]] ([[Sachara]]), [[čiukčiai]], [[samiai]], [[nencai]] ([[speigratis|poliariniai kraštai]]).<ref>Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

10:15, 14 balandžio 2016 versija

Šiandien tik 1 500 samių vis dar tebegyvena klajokliškai.

Klajokliai–piemenysklajokliškos visuomenės, kuriose verčiamasi gyvulininkyste. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo gyvulius į naujas ganyklas. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir žemdirbyste tam tikru mastu.[1]

Klajokliai–piemenys gyvena daugiausia stepėse, dykumose, tundroje. Tokie piemenys vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už medžiotojų–rankiotojų, tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami (jurtos, palapinės). Klajokliai–piemenys dažnai sudaro tik dalį tautos, o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa gentis. Pavyzdžiai: mongolai, kirgizai, kalmukai (Vidurio Azija), beduinai, tuaregai, afarai, somaliai (Sachara), čiukčiai, samiai, nencai (poliariniai kraštai).[2]

Šaltiniai

  1. Craig Calhoun. Pastoral nomads. A Dictionary of the Social Sciences. 2002. Oxford University Press
  2. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998