Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:30, 7 balandžio 2016 versija

55°09′00″ š. pl. 24°34′31″ r. ilg. / 55.15000°š. pl. 24.57528°r. ilg. / 55.15000; 24.57528

Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Ukmergės
Savivaldybė	Ukmergės rajonas
Gyvenvietė	Vepriai
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1910 m.
Stilius	Neogotika

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia stovi Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kauno-Ukmergės kelio, Veprių ežero šiauriniame krante. Neogotikinė su neoromaninės architektūros bruožais.

Parapijoje yra veikianti Sližių koplyčia.

Istorija

Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos centras. 1892 m. akmenų mūro tvora aptvertas šventorius.

1882–1900 m. prie Šventosios ir Veprių ežero pastatytos mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplyčios (sunaikintos 1963 m., išskyrus esančias šventoriuje, tarp kurių Kristaus kapo koplyčia įtraukta į Kultūros paveldo registrą).

1909–1910 m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant Veprių dvaro valdytojui Marijonui Vandalinui Pliateriui ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. Vladislovo Stipulkovskio projektas). Ją 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis. 1919 m. rugpjūčio 24 d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. 1941 m. birželio 22 d. raudonarmiečiai Skaruliuose sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę.

1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai. Po Antrojo pasaulinio karo, tuometinio klebono Stanislovo Rušos ir vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą.

2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ir jos mecenatui akademikui Zigmui Zinkevičiui, Seimo nariui Rimantui Dagiui pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje. Šventoriuje atidengtas naujasis bažnyčios varpas.

Bažnyčia 2014 m. birželio 25 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Veprių Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statinių komplekso bažnyčia, unikalus objekto kodas - 38015 38015.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu fasado bokštu vakarų fasade ir prienaviu po juo, prie kurio prigludę pusbokščiai. Skardos lakštų su vertikaliomis iškiliomis sujungimo siūlėmis stogo forma – pagrindinio tūrio, šoninių iškyšų, prieangio ir zakristijos - dvišlaitė, presbiterijos ir kampinių sraigtinių laiptų priestatų – daugiašlaitė (pirminė varpinės stogo forma – aštuonkampė piramidė. Pargindinį fasadą puošia rozetė ir arkose ant skardos tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų kontraforsai. Bažnyčia pseudobazilikinės erdvės su zakristijos ir prieangio priestatais abipus penkiasienę apsidę. Vidus trijų navų, penkių travėjų, yra keturi altoriai Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Nuotraukos

Vikiteka: Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui [[Sigitas Tamkevičius|Sigitui Tamkevičiui]], ir jos mecenatui akademikui [[Zigmas Zinkevičius|Zigmui Zinkevičiui]], Seimo nariui [[Rimantas Dagys|Rimantui Dagiui]] pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje. Šventoriuje atidengtas naujasis bažnyčios varpas.
+Bažnyčia 2014 m. birželio 25 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip
+Veprių Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statinių komplekso bažnyčia, unikalus objekto kodas - 38015
+.
 == Architektūra ==
-Bažnyčia [[Neogotika|neogotikinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninės]] architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu [[Fasadas|fasado]] bokštu, prie kurio prigludę pusbokščiai. Pargindinį fasadą puošia [[rozetė]] ir arkose tapytos [[Kristus|Kristaus]] nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų [[Kontraforsas|kontraforsai]]. Vidus trijų [[Nava|navų]], penkių travėjų, yra keturi altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro.
+Bažnyčia [[Neogotika|neogotikinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninės]] architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu [[Fasadas|fasado]] bokštu vakarų fasade ir prienaviu po juo, prie kurio prigludę pusbokščiai. Skardos lakštų su vertikaliomis iškiliomis sujungimo siūlėmis stogo forma – pagrindinio tūrio, šoninių iškyšų, prieangio ir zakristijos - dvišlaitė, presbiterijos ir kampinių sraigtinių laiptų priestatų – daugiašlaitė (pirminė varpinės stogo forma – aštuonkampė piramidė. Pargindinį fasadą puošia [[rozetė]] ir arkose ant skardos tapytos [[Kristus|Kristaus]] nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų [[Kontraforsas|kontraforsai]]. Bažnyčia pseudobazilikinės erdvės su zakristijos ir prieangio priestatais abipus penkiasienę apsidę. Vidus trijų [[Nava|navų]], penkių travėjų, yra keturi altoriai [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro.
 == Nuotraukos ==