Android: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Eilutė 28: Eilutė 28:


=== Programavimas ===
=== Programavimas ===
Android programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai ([[Android Studio]]) yra nemokami.<ref>[http://developer.android.com/guide/index.html Pagrindinė Android programuotojų svetainė], visa dokumentacija</ref> Kūrimui net nebūtina investuoti į Android palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra [[emuliatorius]]. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-[[USB]] jungį, pakeitus Android sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms Android versijoms.<ref>[http://developer.android.com/guide/developing/device.html Using Hardware Devices]</ref>
Android programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai ([[Android Studio]]) yra nemokami.<ref>[http://developer.android.com/guide/index.html Pagrindinė Android programuotojų svetainė], visa dokumentacija</ref> Kūrimui net nebūtina investuoti į Android palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra [[emuliatorius]]. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-[[USB]] jungtį, pakeitus Android sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms Android versijoms.<ref>[http://developer.android.com/guide/developing/device.html Using Hardware Devices]</ref>


Naujesnės Android versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). Android C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta Sun Microsystems ([[JNI]]), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą<ref>[http://developer.android.com/sdk/ndk/index.html Android C/C++ įrankių oficiali svetainė]</ref>.
Naujesnės Android versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). Android C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta Sun Microsystems ([[JNI]]), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą<ref>[http://developer.android.com/sdk/ndk/index.html Android C/C++ įrankių oficiali svetainė]</ref>.
Eilutė 34: Eilutė 34:
Nuo Android 2.1 (Eclair) versijos, kūrėjai, su Android NDK įrankių, gali naudotis OpenGL ES 2.0 grafikos biblioteką. O nuo Android 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti OpenGL ES 2.0 ir be Android NDK įrankių pagalbos.
Nuo Android 2.1 (Eclair) versijos, kūrėjai, su Android NDK įrankių, gali naudotis OpenGL ES 2.0 grafikos biblioteką. O nuo Android 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti OpenGL ES 2.0 ir be Android NDK įrankių pagalbos.


Programos Android ilgą laiką buvo kuriamos su [[Eclipse (kompiuterinė programa)|Eclipse]] kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau "oficialia" programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metuo laikoma Android Studio. Android programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis).
Programos Android ilgą laiką buvo kuriamos su [[Eclipse (kompiuterinė programa)|Eclipse]], kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau "oficialia" programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metuo laikoma Android Studio. Android programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis).


Visos telefonuose instaliuojamos Android programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikuri ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.
Visos telefonuose instaliuojamos Android programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikuri ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.

09:48, 4 balandžio 2016 versija

Android
Vaizdas:Android 6.0-en.png
Android 6.0 Marshmallow pagrindinis ekranas
Kūrėjas Google Inc., Open Handset Alliance
OS šeima GNU/Linux
Kodo modelis atviras kodas
Paskutinė versija 6.0 (Marshmallow) / 2015 m. spalio 5 d.
Branduolio tipas Monolitinis (Linux)
Licencija Apache 2.0
GNU GPL v2
Svetainė android.com

Android yra atviro kodo[1][2] operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad planšetiniame kompiuteryje. 2005 m. „Google“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.[3] 2007 m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.[4][5]

Sistemos aprašymas

Tai Linux operacinės sistemos ir įvairių daugiausia „Google“ sukurtų papildomų plėtinių kombinacija. Pagrindinė šios sistemos programavimo kalba yra Java, kurios sintaksė ir daugelis pagrindinių klasių nesiskiria nuo Oracle siūlomos platformos, tačiau grafinės sąsajos API kitokia, nepanaši nei į AWT, nei į Swing, nei į Eclipse naudojamą SWT. Kuriamos programos sąsaja dalinai aprašoma XML. Java kodą vykdanti sistema kitokia ir neturi bendrų dalių su nuo seniau žinoma ir dabar Oracle priklausančia Java virtualia mašina. Visgi Oracle mano jog pasiūlydamas Android Google pažeidė jo įvairius programinės įrangos patentus bei pačios programavimo kalbos sukūrimo autorines teises ir šiuo metu bylinėjasi. Android turi papildomas priemones pasiekti akselerometrą, girometrą, GPS ir kitas sistemas kurios dažnos išmaniuosiuose telefonuose. Android gerai pritaikyta veikti esant ribotam ekrano dydžiui, neturint pelės ir klaviatūros, nors šiuos įtaisus, jei jie yra, sistema palaiko.

Šiuo metu taip pat gaminami su Android telefonu per Bluetooth susijungiantys elektroniniai laikrodžiai. Android Studio leidžia rašyti ir šių laikrodžių programas (parašoma programa telefonui, kuris po to jos reikalingą dalį persiunčia į laikrodį).

Samsung Galaxy Note
Android logotipas

Android programos

Rinka

Google yra sukūrusi internetinę Android programų ir modulių rinką, kur galima rasti dešimtis tūkstančių įvairios kainos ir kokybės programėlių (iš viso sukurta beveik pusė milijono[6]). Daugelis rinkoje pateikiamų programų ir modulių yra arba nemokami, arba kainuoja tik keletą dolerių. Dauguma telefonų gamintojų Android papildo įvairiais savo sukurtais plėtiniais. Android programos vykdomos „smėliadėžėje“, izoliuotos viena nuo kitos ir nuo operacinės sistemos. Rinkoje pasitaikė keletas prastai besielgiančių programų kurias „Google“ pašalino iš Interneto svetainės ir nuotoliniu būdu deaktyvavo tuose įtaisuose, kur jos buvo jau įkeltos.[7] Jau siūlomos ir Android antivirusinės programos. Už „Google Play“ parduotuvėje parduotas programėles Google uždirba sutartą dalį rinkoje parduotos programos kainos.

Programavimas

Android programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai (Android Studio) yra nemokami.[8] Kūrimui net nebūtina investuoti į Android palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra emuliatorius. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-USB jungtį, pakeitus Android sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms Android versijoms.[9]

Naujesnės Android versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). Android C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta Sun Microsystems (JNI), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą[10].

Nuo Android 2.1 (Eclair) versijos, kūrėjai, su Android NDK įrankių, gali naudotis OpenGL ES 2.0 grafikos biblioteką. O nuo Android 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti OpenGL ES 2.0 ir be Android NDK įrankių pagalbos.

Programos Android ilgą laiką buvo kuriamos su Eclipse, kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau "oficialia" programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metuo laikoma Android Studio. Android programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis).

Visos telefonuose instaliuojamos Android programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikuri ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.

Paplitimas

2011 m. Android buvo populiariausia operacinė sistema mobiliesiems įrenginiams, naudojama apie 190 mln. įvairiausių įrenginių.[11]


Nuorodos

  1. „Android Overview“. Open Handset Alliance. Nuoroda tikrinta 2008-09-23.
  2. Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.
  3. „Google Buys Android for Its Mobile Arsenal“. Businessweek.com. 2005-08-17. Nuoroda tikrinta 2010-10-29.
  4. Jackson, Rob (10 December 2008). „Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009“. Android Phone Fans. Nuoroda tikrinta 2009-09-03.
  5. "FAQ". Pranešimas spaudai. http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html. Prieigos data 2010-11-15. 
  6. „Android Market reaches 500,000 app mark“. www.t3.com. 2011-10-23. Nuoroda tikrinta 2011-10-23.
  7. „Google Responds To Android Malware, Will Fix Infected Devices And ‘Remote Kill’ Malicious Apps“. Tech Crunch. March 6, 2011. {{cite news}}: |first= nėra |last= (pagalba)
  8. Pagrindinė Android programuotojų svetainė, visa dokumentacija
  9. Using Hardware Devices
  10. Android C/C++ įrankių oficiali svetainė
  11. Charles Arthur (2011-10-14). „Mobile generating equivalent of $2.5bn a year, says Google chief“. Guardian. Nuoroda tikrinta 2011-10-15.