Herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Nuorodos: netiesiogiai susijusi nuoroda |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[File:Polish-Lith. royal-repub..PNG|right|thumb|180px|Letuvos-Lenkijos respublikos karališkasis herbas]] |
[[File:Polish-Lith. royal-repub..PNG|right|thumb|180px|Letuvos-Lenkijos respublikos karališkasis herbas]] |
||
'''Herbas''' ({{pl|herb}}, {{de|Erbe}} 'palikimas') – [[valstybė]]s, [[miestas|miesto]], teritorinio vieneto, [[organizacija|organizacijos]], [[luomas|luomo]], [[giminė]]s, [[asmuo|asmens]] skiriamasis [[ženklas]], esantis [[vėliava|vėliavose]], [[moneta|monetose]], [[antspaudas|antspauduose]], ant pastatų, buities rakandų, knygose. |
|||
Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas [[heraldika|heraldikos]] taisykles. |
|||
== Istorija == |
|||
Valstybių herbai dažnai sutinkami [[moneta|monetose]], [[medalis|medaliuose]] ir [[antspaudas|antspauduose]]. III tūkstantmetyje pr. m. e. [[šumerai|šumerų]] herbe buvo [[liūtas|liūto]] galva, [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] – [[Gyvatės|gyvatė]], Romos – [[Ereliai|erelis]], Atėnų polio – [[pelėda]]. [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] herbai paplito [[XII amžius|XII a.]] per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai. |
|||
[[Viduramžiai]]s valdančiųjų [[dinastija|dinastijų]] herbai ilgainiui tapo valstybės herbais. |
|||
Teisę suteikti herbą turėjo [[karalius|karaliai]] ar [[imperatorius|imperatoriai]]. |
|||
== Lietuvoje == |
|||
[[Vaizdas:Raudone_herbas.jpg|left|thumb|200px|Herbas ant Raudonės pilies sienos.]] |
|||
Lietuvoje [[XIV amžius|XIV a.]] [[kunigaikštis|kunigaikščių]] ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra [[Gediminaičių stulpai]], tapę [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] dinastijos herbu ([[XIV amžius|XIV]] a.), ir Dvigubas kryžius – [[Jogaila|Jogailos]] simbolis ([[Jogailaičiai]], [[XIV amžius|XIV a.]] pabaiga), vėliau [[XV amžius|XV a.]] tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. |
Lietuvoje [[XIV amžius|XIV a.]] [[kunigaikštis|kunigaikščių]] ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra [[Gediminaičių stulpai]], tapę [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] dinastijos herbu ([[XIV amžius|XIV]] a.), ir Dvigubas kryžius – [[Jogaila|Jogailos]] simbolis ([[Jogailaičiai]], [[XIV amžius|XIV a.]] pabaiga), vėliau [[XV amžius|XV a.]] tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. |
||
Ponų herbai susiformavo [[XIV amžius|XIV a.]] pabaigoje-[[XV amžius|XV]] a. pradžioje. [[1413]] m. Horoldės aktu kaikurie prisiėmė lenkų herbus. |
Ponų herbai susiformavo [[XIV amžius|XIV a.]] pabaigoje-[[XV amžius|XV]] a. pradžioje. [[1413]] m. Horoldės aktu kaikurie prisiėmė lenkų herbus. |
||
Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, [[bajoro herbas|bajorų herbai]] turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą. |
Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, [[bajoro herbas|bajorų herbai]] turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą. |
||
Nuo [[XIV amžius|XIV a.]] Lietuvos miestams suteikiant [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] buvo suteikiami ir herbai. |
Nuo [[XIV amžius|XIV a.]] Lietuvos miestams suteikiant [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] buvo suteikiami ir herbai. |
||
Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius ([[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai ([[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaiga). |
Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius ([[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai ([[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaiga).TAi yra daigtas |
||
== Herbo sandara == |
== Herbo sandara == |
||
10:04, 31 kovo 2016 versija
Lietuvoje XIV a. kunigaikščių ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra Gediminaičių stulpai, tapę Gediminaičių dinastijos herbu (XIV a.), ir Dvigubas kryžius – Jogailos simbolis (Jogailaičiai, XIV a. pabaiga), vėliau XV a. tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. Ponų herbai susiformavo XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje. 1413 m. Horoldės aktu kaikurie prisiėmė lenkų herbus. Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, bajorų herbai turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą.
Nuo XIV a. Lietuvos miestams suteikiant Magdeburgo teises buvo suteikiami ir herbai.
Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius (XIV-XV a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai (XVIII a. pabaiga).TAi yra daigtas
Herbo sandara
Svarbiausioji herbo dalis – skydas. Skydas gali būti suskaidytas laukais. Dažnai puošiamas simboliniais piešiniais – skydo figūromis (geometriniai motyvai, daiktai, žmonių, žvėrių, fantastinių būtybių atvaizdai). Be skydo herbas dažnai turi šalmą, karūną, mantiją, skydininkus, užrašus – taip vadinamus devizus (moto). Herbe labai svarbus vaidmuo tenka spalvoms. Kai kada skyde sukomponuojami keli herbai.
Herbų meninei išraiškai turėjo tuo metų vyravęs (dominavęs) meno stilius.
