Thomas Hardy: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Kūryba |
|||
Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Tomo Hardžio garsiausiu ir geriausiu kūriniu vertinamas ne vieną kartą vėliau ekranizuotas romanas „[[Tesė iš d’Erbervilių giminės]]“ (Tess Of The D' |
Tomo Hardžio garsiausiu ir geriausiu kūriniu vertinamas ne vieną kartą vėliau ekranizuotas romanas „[[Tesė iš d’Erbervilių giminės]]“ (Tess Of The D'Urbervilles, 1891). Po šio romano ir „Džudo Nepastebimojo“ išleidimo 1895 m. rašytojas sulaukė kritikos ir dalies skaitytojų neigiamos reakcijos. Buvo kaltinamas pesimizmu ir amoralumu. Rašytojas metė prozos rašymą ir vėliau kūrė eiles. T. Hardis poeziją laikė pranašesne literatūros forma už prozą ir kūrė eilėraščius iki gyvenimo pabaigos, tačiau vėlesni kritikai ir skaitytojai reikšmingiausia jo kūrybos dalimi pripažino romanus. Geriausiuose T. Hardžio romanuose vaizduojamas jam gerai pažįstamas pietvakarių Anglijos kaimo žmonių gyvenimas, buitis. Jo knygose veiksmas vyksta paties rašytojo pramanytoje „Vesekso“ grafystėje, daug dėmesio skiriama gyvenimo kelio pasirinkimo, meilės, mirties temoms. T. Hardis yra parašęs daugiau nei 900 eilėraščių, 40 apsakymų. T. Hardis kūrė apsakymus ir dramas, bet šiuose žanruose niekuomet nebuvo vertintas taip aukštai, kaip romanistas ir poetas. Jo apsakymai buvo publikuoti rinkinyje „Vesekso istorijos“ (1888) ir kitur. Didelę rašytojo laiko dalį užėmė poetinė drama „Monarchai“ (''The Dynasts''), publikuota trim tomais (1904, 1906 ir 1908 m.). 1923 m. parašyta poetinė drama „Garsioji Kornvalio karalienės tragedija“ (''The Famous Tragedy of the * Queen of Cornwal''). |
||
Gyvenimo pabaigoje T. Hardis buvo vienu gerbiamiausių Anglijos literatų, apdovanotas Nuopelnų ordinu, jį garbės laipsniais įvertino Oksfordo ir Kembridžo universitetai, aukso medaliu apdovanojo Karališkoji literatūros draugija. |
Gyvenimo pabaigoje T. Hardis buvo vienu gerbiamiausių Anglijos literatų, apdovanotas Nuopelnų ordinu, jį garbės laipsniais įvertino Oksfordo ir Kembridžo universitetai, aukso medaliu apdovanojo Karališkoji literatūros draugija. |
13:23, 19 kovo 2016 versija
Tomas Hardis (angl. Thomas Hardy, g. 1840 m. birželio 2 d. Aukštutinio Bokhemptono km., Dorsete − m. 1928 m. sausio 11 d. Dorčesteryje) – Anglijos rašytojas-prozininkas, poetas, dramaturgas. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas 1891 m. išleistas romanas „Tesė d'Erbervilių giminės“.
Biografija
Tomas Hardis gimė 1840 m. birželio 2 d. Aukštutinio Bokhemptono kaime, Dorseto grafystėje. Jo tėvas Tomas buvo neturtingas kaimo statybininkas, mokė sūnų smuikuoti. Motina Džemaima skatino domėjimąsi knygomis. Tomas Hardis mokėsi Dorčesteryje. Būdamas tik šešiolikos, padėjo tėvui restauruoti Vudsfordo pilį. Savininkas buvo sužavėtas jaunojo Hardžio darbu, jis tapo vietos architekto Džono Hikso mokiniu. Būdamas 22 metų T. Hardis persikėlė į Londoną, kur dirbo su garsiu architektu Artūru Blomfildu (angl. Arthur Blomfield), laisvalaikiu intensyviai skaitė knygas. Gyvenant Londone susvyravo T. Hardžio tikėjimas Dievu ir jis metė buvusius tikslus tapti dvasininku. 1867 m. T. Hardis grįžo į Dorčesterį, ieškojo architekto darbų ir pradėjo rašyti pirmąjį savo romaną „Vargšas ir panelė“. Šis kūrinys buvo atmestas leidyklų. Recenzentas, rašytojas Dž. Mereditas patarė jaunajam kūrėjui mokytis iš O. Balzako ir V. Tekerėjaus romanų, kaip kurti intrigą, rinktis išraiškos formą. 1870 m. T. Hardis išvyko organizuoti bažnyčios restauracijos į Kornvalį, kur sutiko savo būsimą žmoną Emą Giford (angl. Emma Gifford).
1869 m. T. Hardis užbaigė romaną „Baisūs vaistai“ su imantriu ir provokuojančiu siužetu. Kūrinys buvo atmestas leidėjo ir buvo išleistas 1871 m. po T. Hardžio korekcijų. 1874 m. T. Hardis jau buvo išgarsėjęs rašytojas, jis metė architekto darbą, vedė Emą Giford. Ši santuoka nebuvo rašytojui sėkminga. Pora nesutarė ir nesusilaukė vaikų. T. Hardis gyveno provincijoje, nuo 1885 m. − savo suprojektuotame name Meksgeite netoli gimtojo Aukštutinio Bokhemptono iki pat mirties. Beveik kiekvieną vasarą T. Hardis lankydavosi kelis mėnesius Londone. Su žmona keliavo po Europą. Jis rašė romanus, apsakymus, kūrė poeziją. 1895 m. išleistas paskutinis jo romanas „Džudas Nepastebimasis“. 1912 m. mirė T. Hardžio žmona Ema ir jis 1914 m. vedė Florensę Dagdeil (angl. Florence Dugdale). Jai paskutiniais gyvenimo metais padiktavo savo memuarus, kurie buvo išleisti žmonos vardu po rašytojo mirties: „Ankstyvasis Tomo Hardžio gyvenimas“ (1928) ir „Vėlyvieji Tomo Hardžio gyvenimo metai“ (1930). Tomas Hardis mirė 1928 m. sausio 11 d., palaidotas Vestminsterio abatijoje Londone poetų kampelyje.
Kūryba
Tomo Hardžio garsiausiu ir geriausiu kūriniu vertinamas ne vieną kartą vėliau ekranizuotas romanas „Tesė iš d’Erbervilių giminės“ (Tess Of The D'Urbervilles, 1891). Po šio romano ir „Džudo Nepastebimojo“ išleidimo 1895 m. rašytojas sulaukė kritikos ir dalies skaitytojų neigiamos reakcijos. Buvo kaltinamas pesimizmu ir amoralumu. Rašytojas metė prozos rašymą ir vėliau kūrė eiles. T. Hardis poeziją laikė pranašesne literatūros forma už prozą ir kūrė eilėraščius iki gyvenimo pabaigos, tačiau vėlesni kritikai ir skaitytojai reikšmingiausia jo kūrybos dalimi pripažino romanus. Geriausiuose T. Hardžio romanuose vaizduojamas jam gerai pažįstamas pietvakarių Anglijos kaimo žmonių gyvenimas, buitis. Jo knygose veiksmas vyksta paties rašytojo pramanytoje „Vesekso“ grafystėje, daug dėmesio skiriama gyvenimo kelio pasirinkimo, meilės, mirties temoms. T. Hardis yra parašęs daugiau nei 900 eilėraščių, 40 apsakymų. T. Hardis kūrė apsakymus ir dramas, bet šiuose žanruose niekuomet nebuvo vertintas taip aukštai, kaip romanistas ir poetas. Jo apsakymai buvo publikuoti rinkinyje „Vesekso istorijos“ (1888) ir kitur. Didelę rašytojo laiko dalį užėmė poetinė drama „Monarchai“ (The Dynasts), publikuota trim tomais (1904, 1906 ir 1908 m.). 1923 m. parašyta poetinė drama „Garsioji Kornvalio karalienės tragedija“ (The Famous Tragedy of the * Queen of Cornwal).
Gyvenimo pabaigoje T. Hardis buvo vienu gerbiamiausių Anglijos literatų, apdovanotas Nuopelnų ordinu, jį garbės laipsniais įvertino Oksfordo ir Kembridžo universitetai, aukso medaliu apdovanojo Karališkoji literatūros draugija.
Romanai
Savo romanus rašytojas yra suskirstęs į tris grupes.
„Charakterio ir aplinkos“ romanai:
Išleidimo metai |
Pavadinimas (anglų k.) |
Pavadinimas (lietuvių k.) |
---|---|---|
1872 | Under the Greenwood Tree | „Po žaliuoju medžiu“ |
1874 | Far from the Madding Crowd | „Toli nuo beprotiškos minios“ |
1878 | The Return of the Native | „Grįžimas į tėvyškę“ |
1886 | *The Mayor of Casterbridge | „Kesterbridžo meras“ |
1887 | The Woodlanders | „Miškų krašte“ |
1891 | Tess Of The D'Urbervilles | „Tesė iš d’Erbervilių giminės“ |
1894 | Life's Little Ironies | „Mažosios gyvenimo ironijos“ |
1895 | Jude the Obscure | „Džudas Nepastebimasis“ |
„Romantiški pasakojimai ir fantazijos“:
Išleidimo metai |
Pavadinimas (anglų k.) |
Pavadinimas (lietuvių k.) |
---|---|---|
1873 | A Pair of Blue Eyes | „Žydros akys“ |
1880 | The Trumpet Major | „Trimito mažoras“ |
1882 | Two on a Tow | „Dviese bokšte“ |
1891 | A Group of Noble Dames | „Garbingų ponių grupė“ |
1892, 1897 | The Well-Beloved | „Gerbiamieji“ |
„Išradingieji“ romanai:
Išleidimo metai |
Pavadinimas (anglų k.) |
Pavadinimas (lietuvių k.) |
---|---|---|
1871 | Desperate Remedies | „Baisūs vaistai“ |
1876 | The Hand of Ethelberta | „Etelbertos ranka“ |
1882 | A Laodicean | „Laodikietis“ |
Poezija
Gyvenimo metu T. Hardis išleido 8 poezijos rinkinius:
Išleidimo metai |
Pavadinimas (anglų k.) |
Pavadinimas (lietuvių k.) |
---|---|---|
1898 | Wessex Poems | „Vesekso eilės“ |
1901 | Poems of the Past and Present | „Praeities ir dabarties eilės“ |
1909 | Time's Laughingstocks | „Laiko pokštai“ |
1914 | Satires of Circumstance | „Proginės satyros“ |
1917 | Moments of Vision | „Nušvitimo minutės“ |
1922 | Late Lyrics and Earlier | „Vėlyvųjų ir ankstyvųjų metų lyrika“ |
1925 | Human Shows | „Žmogaus teatras“ |
1928 | Winter Words | „Žiemos eilės“ |
Leidimai lietuvių k.
Lietuvių kalba išleisti T. Hardžio romanai:[1]
- „Tesė d'Erbervilių giminės“ (1963, 1994, 2006 m.);
- „Džudas Nepastebimasis“ (1988 m.);
- „Žydros akys“ (1996 m.).
Garso įrašai:
- „Tesė d'Erbervilių giminės“ (2003 m.);
- „Džudas Nepastebimasis“ (2003 m.);
- „Žydros akys“ (2003, 2010 m.).
Šaltiniai
- The Oxford Companion to English Literature (6 ed.). Oxford University Press Inc. Niujorkas, 2000 m., p. 450-451. ISBN 0-19-866244-0