Vranovas prie Toplios: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (GR) File:Mesto.jpg → File:Vranov nad Topľou, general view.jpg File renamed on Commons |
|||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
|pavadinimas = Vranovas prie Toplios |
|pavadinimas = Vranovas prie Toplios |
||
|origpavadin = Vranov nad Topľou |
|origpavadin = Vranov nad Topľou |
||
|paveikslėlis = |
|paveikslėlis = Vranov nad Topľou, general view.jpg |
||
|paveikslėlio tekstas = Miestas iš toli |
|paveikslėlio tekstas = Miestas iš toli |
||
|herbas = Coat of arms of Vranov nad Topľou.png |
|herbas = Coat of arms of Vranov nad Topľou.png |
20:49, 9 kovo 2016 versija
Vranovas prie Toplios svk. Vranov nad Topľou | |
---|---|
Miestas iš toli | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Slovakija |
Kraštas | Prešovo kraštas |
Apygarda | Vranovo prie Toplios apygarda |
Įkūrimo data | 1363 (miesto teisės) |
Gyventojų | 23 063 |
Plotas | 31,1 km² |
Tankumas | 742 žm./km² |
Altitudė | 132 m |
Pašto kodas | 093 01 |
Tinklalapis | www.vranov.sk |
Vikiteka | Vranovas prie Toplios |
Vranovas prie Toplios (svk. Vranov nad Topľou) – rytų Slovakijos miestas Rytų Slovakijos žemumoje prie Toplios upės, netoli Košicės ir Prešovo. Administracinis Vranovo prie Toplios apygardos (okres Vranov nad Topľou) centras Prešovo krašte. Gyvena 23,0 tūkst. žmonių.
Istorija
Gyvenvietė bažnytiniuose dokumentuose minėta nuo IX a. 1363 m. gavo miesto teises. XV a. mieste smarkiai vystėsi amatai, nes karalius suteikė privilegiją rengti amatų muges. Nuosavybės teise ėmė valdyti miestą Batorų giminė. 1831 ir 1848 m. miestas buvo atsidūręs sukilimų įvykių sukūriuose, po kurių prasidėjo sunkūs laikai. Ekonominis nuosmukis tęsėsi iki pat XX a. vidurio. 1948 m. mieste prasidėjo industrializacija, Vranovas rajone tapo chemijos (Bukóza works), statybinių medžiagų gamybos, siuvimo (Slovenka), maisto pramonės įmonių centru.
Demografija
Tarp miesto gyventojų Romos katalikai sudaro 62,51%, graikų katalikai - 20,13%, evangelikai - 7,16%, stačiatikiai - 0,62%. Pagal tautinę sudėtį: 93.11% – slovakai, 4.40% – romai, 0.61% – čekai, 0.27% – rusinai, 0.25% – ukrainiečiai.
Įžymybės
Mieste pastatyti išskirtinės architektūros kulto statiniai. Tarp jų: gotikinė XV a. bažnyčia (perstatyta 1578 ir 1718 m.), barokinis vienuolyno pastatas (nuo 1718 m.), neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia (1930–1935 m.), reformatų bažnyčia (XX a. pr.), sinagoga (1923 m.). Iš kitų Vranove reikšmingų statinių – klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti viduramžių pilies vietoje.
-
Viena iš gatvių
-
Maldos namai
-
Graikų katalikų bažnyčia
-
Paminklas antifašistams