Vranovas prie Toplios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 48°52′51″ š. pl. 21°40′24″ r. ilg. / 48.88083°š. pl. 21.67333°r. ilg. / 48.88083; 21.67333 (Vranovas prie Toplios)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 18 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q842005.
Courcelles (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2: Eilutė 2:
|pavadinimas = Vranovas prie Toplios
|pavadinimas = Vranovas prie Toplios
|origpavadin = Vranov nad Topľou
|origpavadin = Vranov nad Topľou
|paveikslėlis = Mesto.jpg
|paveikslėlis = Vranov nad Topľou, general view.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miestas iš toli
|paveikslėlio tekstas = Miestas iš toli
|herbas = Coat of arms of Vranov nad Topľou.png
|herbas = Coat of arms of Vranov nad Topľou.png

20:49, 9 kovo 2016 versija

Vranovas prie Toplios
svk. Vranov nad Topľou
            
Miestas iš toli
Vranovas prie Toplios
Vranovas prie Toplios
48°52′51″ š. pl. 21°40′24″ r. ilg. / 48.88083°š. pl. 21.67333°r. ilg. / 48.88083; 21.67333 (Vranovas prie Toplios)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Prešovo kraštas
Apygarda Vranovo prie Toplios apygarda
Įkūrimo data 1363 (miesto teisės)
Gyventojų (2005) 23 063
Plotas 31,1 km²
Tankumas (2005) 742 žm./km²
Altitudė 132 m
Pašto kodas 093 01
Tinklalapis www.vranov.sk
Vikiteka Vranovas prie Toplios

Vranovas prie Toplios (svk. Vranov nad Topľou) – rytų Slovakijos miestas Rytų Slovakijos žemumoje prie Toplios upės, netoli Košicės ir Prešovo. Administracinis Vranovo prie Toplios apygardos (okres Vranov nad Topľou) centras Prešovo krašte. Gyvena 23,0 tūkst. žmonių.

Istorija

Gyvenvietė bažnytiniuose dokumentuose minėta nuo IX a. 1363 m. gavo miesto teises. XV a. mieste smarkiai vystėsi amatai, nes karalius suteikė privilegiją rengti amatų muges. Nuosavybės teise ėmė valdyti miestą Batorų giminė. 1831 ir 1848 m. miestas buvo atsidūręs sukilimų įvykių sukūriuose, po kurių prasidėjo sunkūs laikai. Ekonominis nuosmukis tęsėsi iki pat XX a. vidurio. 1948 m. mieste prasidėjo industrializacija, Vranovas rajone tapo chemijos (Bukóza works), statybinių medžiagų gamybos, siuvimo (Slovenka), maisto pramonės įmonių centru.

Demografija

Tarp miesto gyventojų Romos katalikai sudaro 62,51%, graikų katalikai - 20,13%, evangelikai - 7,16%, stačiatikiai - 0,62%. Pagal tautinę sudėtį: 93.11% – slovakai, 4.40% – romai, 0.61% – čekai, 0.27% – rusinai, 0.25% – ukrainiečiai.

Įžymybės

Mieste pastatyti išskirtinės architektūros kulto statiniai. Tarp jų: gotikinė XV a. bažnyčia (perstatyta 1578 ir 1718 m.), barokinis vienuolyno pastatas (nuo 1718 m.), neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia (19301935 m.), reformatų bažnyčia (XX a. pr.), sinagoga (1923 m.). Iš kitų Vranove reikšmingų statinių – klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti viduramžių pilies vietoje.

Nuorodos