Bresto unija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Bresto unija''' - [[Brestas (Baltarusija)|Lietuvos Brastoje]] [[1596 m.|1596 m. spalio 9 d.]] bažnytiniame susirinkime ([[Sinodas|sinode]]) sudaryta ir [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] 1596 m. gruodžio 15 d. universalu patvirtinta [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų]] bažnyčių sąjungos sutartis, kuria stačiatikiai pripažįsta [[Popiežius|popiežiaus]] valdžią, [[Dogma|dogmas]] ir svarbiausias katalikų bažnyčios [[Apeigos|apeigas]]. Stačiatikių bažnyčia išlaikė savo struktūrą ir vidaus organizaciją, hierarchiją, senąsias [[Rytų bažnyčia|Rytų bažnyčios]] apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą [[Pamaldos|pamaldose]]. Į [[Unitai|unitų]] pusę perėjo dauguma [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] stačiatikių. [[Unitų bažnyčia]] perėmė stačiatikių bažnyčios organizaciją, graikai katalikai tapo pavaldūs Kijevo metropolitui, kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.
'''Bresto unija''' - [[Brestas (Baltarusija)|Lietuvos Brastoje]] [[1596 m.|1596 m. spalio 9 d.]] bažnytiniame susirinkime ([[Sinodas|sinode]]) sudaryta ir [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] 1596 m. gruodžio 15 d. universalu patvirtinta [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų]] bažnyčių sąjungos sutartis, kuria stačiatikiai pripažįsta [[Popiežius|popiežiaus]] valdžią, [[Dogma|dogmas]] ir svarbiausias katalikų bažnyčios [[Apeigos|apeigas]]. Stačiatikių bažnyčia išlaikė savo struktūrą ir vidaus organizaciją, [[Hierarchija|hierarchiją]], senąsias [[Rytų bažnyčia|Rytų bažnyčios]] apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą [[Pamaldos|pamaldose]]. Į [[Unitai|unitų]] pusę perėjo dauguma [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] stačiatikių. [[Unitų bažnyčia]] perėmė stačiatikių bažnyčios organizaciją, graikai katalikai tapo pavaldūs [[Kijevo metropolitas|Kijevo metropolitui]], kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.

[[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai]] buvo lemtingi [[Unitai|unitų]] Bažnyčiai, kurią [[Rusijos imperija|carinė Rusija]] savo užimtose teritorijose naikino: [[1795 m.|1795]] m. ją likvidavo [[Ukraina|Ukrainoje]], [[1839 m.|1839]] m. Lietuvoje ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[1875 m.|1875]] m. - [[Lenkija|Lenkijoje]]. 1839 m. buvusios [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] teritorijoje likviduota unitų Bažnyčia pasitraukė į [[Pogrindis|pogrindį]]. Tuo metu ji jau buvo tapusi neatskiriama vakarų [[Rusėnai|rusėnų]], - ukrainiečių ir baltarusių tautinės savimonės dalimi, o tai garantavo jos gyvavimą ir ateityje.


{{ist-stub}}
{{ist-stub}}
{{Ukraina-stub}}
{{Baltarusija-stub}}
{{Baltarusija-stub}}
{{religija-stub}}
{{religija-stub}}

19:15, 22 vasario 2016 versija

Bresto unija - Lietuvos Brastoje 1596 m. spalio 9 d. bažnytiniame susirinkime (sinode) sudaryta ir Zigmanto Vazos 1596 m. gruodžio 15 d. universalu patvirtinta Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir katalikų bažnyčių sąjungos sutartis, kuria stačiatikiai pripažįsta popiežiaus valdžią, dogmas ir svarbiausias katalikų bažnyčios apeigas. Stačiatikių bažnyčia išlaikė savo struktūrą ir vidaus organizaciją, hierarchiją, senąsias Rytų bažnyčios apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą pamaldose. Į unitų pusę perėjo dauguma Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių. Unitų bažnyčia perėmė stačiatikių bažnyčios organizaciją, graikai katalikai tapo pavaldūs Kijevo metropolitui, kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai buvo lemtingi unitų Bažnyčiai, kurią carinė Rusija savo užimtose teritorijose naikino: 1795 m. ją likvidavo Ukrainoje, 1839 m. Lietuvoje ir Baltarusijoje, 1875 m. - Lenkijoje. 1839 m. buvusios LDK teritorijoje likviduota unitų Bažnyčia pasitraukė į pogrindį. Tuo metu ji jau buvo tapusi neatskiriama vakarų rusėnų, - ukrainiečių ir baltarusių tautinės savimonės dalimi, o tai garantavo jos gyvavimą ir ateityje.