Sausgalviai (Kretinga): Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{Ltgyv |pavad = Sausgalviai |foto = |plotis = |fotoinfo = |long = 21.444|lat = 55.975 |sav = Kretingos rajono savivaldybė |sen = Kūlupėnų seniūnija |gyv = ... |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]] |
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]] |
||
02:04, 7 vasario 2016 versija
| Sausgalviai | ||
|---|---|---|
  Sausgalviai |
||
| 55°58′30″š. pl. 21°26′38″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.444°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
|
| ||
Sausgalviai – istorinis kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Kūlupėnų geležinkelio stoties, Kūlupėnų kaimo vakarinėje dalyje, prie kelio 2306 Kūlupėnai–Darbėnai .
Etimologija
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Sausgalvis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Sawzgalwie, Sawsgalwie, vok. Sausgalwy, liet. Sausgalviai.
Istorija
Sausgalviais vadinama vakarinė Kūlupėnų kaimo dalis, esanti šalia Kūlupėnų miško prie kelio į Darbėnus. Čia buvusiame Kūlupėnų miške XVIII a. susiformavo vienkieminis Sausgalvių užusienis. Jame 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo po 3 sodybas.[1] Vienoje jų gyveno Adomas Viskontas su žmona Petronėle Valančiūte – vyriausiąja vyskupo Motiejaus Valančiaus seserimi.[2] Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Salantų parapijos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios kunigai.
Kaimas žymimas XIX a. – XX a. pradžios Rusijos ir Vokietijos imperijos kariniuose topografiniuose žemėlapiuose, priklausė Salantų valsčiui. Po Pirmojo pasaulinio karo priskirtas prie Kūlupėnų kaimo.
Gyventojai
 | ||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 45 | 40 | 42 | ||
| ||||
Šaltiniai
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 173 - ↑ Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 355