Korėjiečių kalbos fonetika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 5 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q716510.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 53: Eilutė 53:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}


== Susiję straipsniai ==
== Susiję straipsniai ==

19:15, 6 vasario 2016 versija

Korėjiečių kalbos fonetika susideda iš 21 priebalsių ir 9 balsių fonemų.[1]

Balsiai

Korėjiečių balsiai

Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar Pietų Korėjoje tik pagyvenę žmonės - penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti. Kartais įvairiose fonetikos lentelėse vis dar yra pateikiama dvidešimt korėjiečių kalbos balsių, tačiau iš tiesų šių dienų standartinėje kalboje (Seulo dialekte) tų skirtumų iš esmės nėra. Esminiai šiuolaikinės korėjiečių kalbos balsių fonetikos skirtumais yra lūpų forma ir liežuvio padėtis burnoje.

Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (mal - žodis) ir 말 (maal - arklys) bei 눈 (nun - akis) ir 눈 (nuun - sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai: ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u). Aukštutinis pakilimas reiškia, kad ši balsių grupė klasifikuojama pagal liežuvio pakilimą prie gomurio ir šiuos garsus tariant liežuvis pakyla aukštai prie gomurio. ㅣ ir ㅟ yra priešakinės eilės balsiai, o ㅡ ir ㅜ - užpakalinės eilės. Žodžių pavyzdžiai su šiomis balsėmis: 집 (čip - namai), 귀 (ky - ausis), 등 (dɨŋ̩ - nugara), 수박 (subak - arbūzas).

Korėjiečių kalboje taip pat yra ir keturi vidutinio pakilimo balsiai: ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o). Dvi iš jų, ㅔ ir ㅚ yra priešakinės eilės; ㅓ ir ㅗ – užpakalinės. ㅗ yra labai panašus į lietuvių kalbos "o", tuo tarpu ㅓ yra atviresnis ir ne toks apvalus. Pavyzdžiai: 세상 (sesaŋ̩ - pasaulis), 괴물 (gømul - pabaisa), 어머니 (əməni - motina), 고기 (kogi - mėsa). Korėjiečių kalba turi tik du atviruosius balsius – priešakinės eilės ㅐ (ɛe) ir užpakalinės eilės ㅏ (a). Pavyzdžiai: 배 ( - kriaušė/valtis), 아기 (agi - kūdikis). Nors teigiama, kad standartinėje korėjiečių kalboje yra šie dešimt balsių, realiai jie egzistuoja tik Čiolla tarmėje. Kitose tarmėse balsis ㅟ (y) jau seniai virtęs dvibalsiu ɥi, o balsis ㅚ(ø) vis labiau panašus į dvibalsį we. Be to, tik vyresnioji karta skiria balsius ㅐ(ɛ) ir ㅔ(e), jaunesnės kartos atstovų kalboje jie seniai susilieję ir tapę balsiu e.

Priebalsiai

Korėjiečių kalbos priebalsiai neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių. Sprogstamasis priebalsis yra toks priebalsis, kurio tarime dalyvaujantys kalbos padargai iš suglaustos padėties su iškvepiamo oro srove staigiai atveriami ir susidaro sprogimas. Korėjiečių kalba turi tris sprogstamųjų priebalsių rinkinius. Jie yra lūpiniai, dantiniai, gomuriniai, ir visų šitų priebalsių yra po tris. Korėjiečių kalboje priebalsio skardumas ar duslumas neturi įtakos žodžio reikšmei. Korėjiečių kalbos sprogstamieji priebalsiai yra skirstomi į paprastuosius, aspiruotuosius ir įtemptuosius. Jie visuomet yra duslūs išskyrus paprastuosius garsus, kurie suskardėja atsidūrę tarp sonantų. Paprastieji sprogstamieji priebalsiai yra ㅂ, ㄷ, ㄱ (p, t, k). Jie iš esmės yra duslūs, vos vos aspiruoti ir visai neįtempti. Šie priebalsiai suskardėja atsidūrę tarp sonantų, pavyzdžiui, – 바보 (pabo - kvailys), 갈비 (kalbi - mėsos šonkauliai), 도둑 (toduk - vagis), 고기 (kogi - mėsa).

Aspiruotieji sprogstamieji priebalsiai ㅍ, ㅌ, ㅋ, (ph, th, kh) visuomet duslūs. Jie pasižymi tuo, jog tariami su labai aiškiu ir dideliu oro pūstelėjimu. Aspiracija korėjiečių kalboje yra svarbi. Tarkim, anglų kalboje duslieji priebalsiai yra aspiruoti, bet aspiracija neturi įtakos žodžių reikšmei. Tačiau korėjiečių kalboje nuo to, garsas aspiruotasis ar ne, gali priklausyti ir žodžio reikšmė. Žemiau pateiktoje lentelėje galima rasti pavyzdžių, kaip aspiracija daro įtaką žodžio reikšmei.

Likę trys sprogstamieji priebalsiai yra įtemptieji ㅃ, ㄸ, ㄲ, (p‘, t‘, k‘) – jie visuomet duslūs ir visiškai neaspiruoti. Jie yra tariami įtempus gerklas. Jas įtempus, už jos susikaupia oras, kuris paskui labai staigiai išleidžiamas lauk. Dėl to, kad korėjiečių priebalsiai dažniausiai yra dūslūs, susidaro panašiai skambančių žodžių grupės:

pul (ugnis), 풀 phul (žolė), 뿔 p’ul (ragas)

tal (mėnulis), 탈 thal (kaukė), 딸 t’al (duktė)

Korėjiečių kalboje taip pat yra trys afrikatos ㅈ, ㅊ, ir ㅉ (t͡ɕ, t͡ɕh ir t͡ɕ'). Kaip ir sprogstamieji priebalsiai, šios irgi yra trys – paprastoji, apsiruotoji ir įtemptoji. Jos visuomet duslios, išskyrus tuos atvejus, kai paprastoji afrikata atsiduria tarp sonantų, tarkim kaip žodyje 반지 (pand͡ʑi - žiedas). Kita vertus, jų artikuliacijos būdas yra kiek kitos negu įprastų afrikatų. Paprastai jos yra tariamos suglaudus lūpas, nebent po to yra tariama apvalioji balsė. Korėjiečių kalbos afrikatos yra gana monotoniškos ir beveik be jokių pučiamųjų savybių. Panašių žodžių grupių pasitaiko ir čia: 자다 (t͡ɕada - miegoti), 차다 (t͡ɕhada - spirti), 짜다 (t͡ɕ'ada - būti sūriam).

Korėjiečių priebalsiai

Dar yra ir pučiamųjų priebalsių. Korėjiečių kalboje jų yra trys – ㅅ, ㅆ ir ㅎ (s, s‘ ir h). ㅅ ir ㅆ‘ yra paprastojo ir įtemptojo priebalsių pora. ㅅ šiek tiek aspiruotas, tačiau ㅆ jokios aspiracijos neturi. Žodžių su šiais priebalsiais pavyzdžiai: 살 (sal - kūnas/oda) ir 쌀 (s‘al - ryžiai), 성 (səŋ̩ - pilis) ir 썽 (s'əŋ̩ - pyktis). Kitaip negu sprogstamieji priebalsiai, ㅅ nesuskardėja atsidūręs tarp sonantų, tačiau ir ㅅ, ir ㅆ atsidūrę priešais ㅣ arba ㅟ yra smarkiai minkštinami, pavyzdžiui, 시계 (ɕige - laikrodis) ir 쉬다 (ɕyda - ilsėtis).

Gerklinis ㅎ (h) dažnai pasiduoda paskui jį tariamų balsių įtakai, pavyzdžiui, greitai tariant 말 했다 (mal haet'a - pasakė) pavirsta [말앴다] (maraet'a). Šis priebalsis dažnai artikuliuojamas ten, kur ir greta jo einanti balsė.

Nosinių priebalsių ㅁ, ㄴ ir ㅇ (m, n ir ŋ) kokybė yra stabili ir juos galima nusakyti bendrais nosinių priebalsių bruožais. ㅇ yra tas pats garsas kaip ir lietuvių kalbos žodyje „langas“, tačiau šiuo atveju, jau nebegalima tarti 'g' ar 'k', kaip kartais yra įpratę kai kurie užsieniečiai, nes vėl skirtųsi žodžių reikšmės. Ypač sunku gali būti žmonių vardais. Korėjiečiams patiems kartais būna painu. Pavyzdžiui, greitame pokalbyje gali būti sunku nusakyti apie kurį žmogų kalbama - 김현중 (Kim Hʲənd͡ʑuŋ̩) ar 김형준 (Kim Hʲəŋ̩d͡ʑun).

Nors ㅁ ir ㅇ yra stabilūs priebalsiai, nosinis ㄴ (n) gali būti minkštinamas priešais i arba y. Tai akivaizdu tokiuose žodžiuose kaip 언니 (ənni - vyresnioji sesuo), 어머니 (əməni - motina). Tačiau šis priebalsis nėra minkštinamas naujuose skoliniuose arba naujai išsivysčiusiuose žodžiuose, pavyzdžiui, 니 (ni - tu nuo 네 ne) arba 니코틴 (nikhothin - nikotinas).

Sklandusis korėjiečių priebalsis ㄹ (l) turi du skirtingus alofonus arba fonemos variantus. Vienas jų yra šoninis priebalsis l. Kitas alofonas yra vibruojantis r. L yra aptinkama prie kitos l arba skiemens pabaigoje (t. y. priešais pauzę arba kitą skiemenį, tačiau ne prieš h, nes paprastai tokiu atveju h tiesiog išnyksta ir l pavirsta r). Tačiau atsidūrusi po pauzės, tarp dviejų balsių arba tarp balsio ir pusbalsio, ši fonema tampa r. Pavyzdžiui:

kul ‘tunelis’

발목 palmok ‘kulkšnis’

진리 t͡ɕilli ‘tiesa’

라디오 radio ‘radijas’

머리 məri ‘galva’

일원 irwən ‘vienas vonas’

Korėjiečių kalbos pusbalsių arba slankų w ir j garsinė kokybė yra panaši į balsių ㅜ (u) bei ㅣ (i). Pusbalsiai funkcionuoja ir kaip balsiai, ir kaip priebalsiai. Jie panašūs į balsius, nes tarimo metu kalbos padargai nesudaro jokios kliūties orui, tačiau kita vertus jie primena priebalsius, nes paprastai žodyje stovi priešais balses, pavyzdžiui, 과일 (kwa'il - vaisius), 여름 (jərɨm - vasara).

Šaltiniai

  1. Daniel Lenski. The Phonetics of Korean. Michigan State University

Susiję straipsniai