Eksperimentas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Papildyta |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
==Nuorodos == |
==Nuorodos == |
11:35, 6 vasario 2016 versija
Eksperimentas (lot. experimentum 'bandymas') [1] – tiriamo reiškinio stebėjimas siekiant atrasti nežinomų savybių, nustatyti dėsnius bei patvirtinti ar paneigti hipotezes. Eksperimentas yra mokslinio metodo dalis.
Eksperimento metu dažniausiai stebima kaip nedaugelis (dažnai tik viena) keičiama sąlyga įtakoja reiškinio eigą ar stebimą rezultatą. Visų kitų potencialiai rezultatą galinčių įtakoti veiksnių siekiama nekeisti. Kadangi to visiškai užtikrinti neįmanoma, eksperimentai kartojami, tikintis, jog įvairiai besikeičiantys nekontroliuojami veiksniai mažai įtakos vidutinį rezultatą.
Jei stebimo reiškinio niekaip negalima įtakoti (astronominiai objektai, istoriniai įvykiai, neetiška ir pan), eksperimentą kartais gali pakeisti stebėjimų grupavimas pagal natūraliai kintančio faktoriaus reikšmę, kuomet visi kiti veiksniai kinta tik atsitiktinai (natūralusis eksperimentas). [2] Šiuo atveju būtinas pakankamas stebėjimų skaičius.
Eksperimento vykdymas apima keletą etapų:
- atliekami preliminarūs problemos tyrimai, numatant galimą pašalinį poveikį, nukrypimus ir pan.;
- pasirenkami tyrimo būdai, priemonės;
- numatytų eksperimento procedūrų tikslus vykdymas, stebimų duomenų registravimas ir jų kontroliavimas;
Eksperimentai turi būti galimi pakartoti, taip pat ir kitose laboratorijose bei kitų mokslininkų. Eksperimentų rezultatai, kuriuos pavyko gauti tik nedaugelį kartų, tik vienoje laboratorijoje ar tik vienam tyrinėtojui mokslinėms išvadoms netinka. [3]
Šaltiniai
- ↑ http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/E/eksperimentas
- ↑ Dunning, Thad. Natural Experiments in the Social Sciences: A Design-Based Approach. Cambridge University Press.
- ↑ Andreas Vesalius, Epistola, Rationem, Modumque Propinandi Radicis Chynae Decocti (1546), 141. Pacituota ir išversta C.D. O'Malley, Andreas Vesalius of Brussels, (1964), 116. Pacituota Bynum & Porter 2005, p. 597: Andreas Vesalius,597#1.
Nuorodos
Taip pat skaitykite