Alvito valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q9271594. |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
Eilutė 148: | Eilutė 148: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
[[Kategorija:Kalvarijos apskrities valsčiai]] |
[[Kategorija:Kalvarijos apskrities valsčiai]] |
23:12, 3 vasario 2016 versija
Alvito valsčius | ||
---|---|---|
Valstybė | Lietuva, Lenkijos Kongreso karalystė | |
Gubernija | Suvalkų gubernija | |
Apskritis | Vilkaviškio apskritis | |
Centras | Alvitas |
Alvito valsčius (rus. Гми́на Ольвита, lenk. Gmina Olwita) – buvęs Suvalkų gubernijos valsčius pietvakarių Lietuvoje, į pietus nuo Žaliosios valsčiaus ir į vakarus nuo Vilkaviškio valsčiaus. Centras – Alvitas.
Valsčiaus teritorija dabar priklauso Šeimenos ir Kybartų seniūnijoms.
Istorija
Valsčius buvo įkurtas XIX a. amžiuje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (1 apylinkė).
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XVIII a. pabaiga | Kalvarijos apskritis |
1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis |
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923 | 108 | 4816 | 554 | 47 | |
1949 (išsamiau) |
108 | 5 apylinkės |
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 4 816 žmonės:[1]
Apylinkės 1949 m.
Gyvenvietės
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Alvito valsčiuje buvo 47 gyvenvietės:
- Alvito bažnytkaimis 41 ūkis (sodyba) – 283 gyventojai
- Alvito dvaras 1-204
- Bebravo kaimas 5-21
- Boblaukio kaimas 21-148
- Bučinavo dvaras 18-90
- Bučinavo kaimas 2-4
- Būdziškių kaimas 22-108
- Čižiūnų dvaras 16-91
- Čižiūnų kaimas 5-32
- Čyčkų (Versnupių) kaimas 67-490
- Guzelių dvaras 1-51
- Guzelių kaimas 12-71
- Jonaičių kaimas 6-61
- Kaukakalnio dvaras 1-61
- Kiršų kaimas 12-96
- Kisiniškių dvaras 28-152
- Kisiniškių kaimas 12-107
- Kisiniškių Naujųjų kaimas 57-378
- Kregždžių dvaras 1-15
- Kregždžių kaimas 2-19
- Kumečių kaimas 19-111
- Misviečių kaimas 19-142
- Obšrūtėlių kaimas 15-96
- Patunkiškių kaimas 12-103
- Paežerių dvaras 3-220
- Paežerių kaimas 13-83
- Penkinių dvaras 1-89
- Penkinių kaimas 2-10
- Potsviečio kaimas 9-68
- Purviniškių kaimas 2-35
- Rakaučiznos palivarkas 1-43
- Rutkiškių kaimas 10-52
- Rutkiškių dvaras 1-123
- Šelvių fabrikas 1-29
- Simanėliškių dvaras 1-234
- Skardupių kaimas 9-63
- Tadzino (Viščiakaimio) kaimas 17-84
- Tadzino (Viščiakaimio dvaras 1-79
- Unijos (Pyraginės) dvaras 1-96
- Unijos viensėdis 1-4
- Uosios (Osios) kaimas 9-52
- Valerianavos palivarkas 1-4
- Vaičlaukio kaimas 36-192
- Vanagynės kaimas 6-17
- Versnupių kaimas 1-74
- Versnupių dvaras 1-74
- Viščiakaimio kaimas 22-168
Valsčiaus plotas buvo 108 km², gyventojų tankumas 44,6 žm/km².
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1844 | Simanėliškiai | Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas | 1929 |
1864 | Paežeriai | Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, profesorius | 1933 |
1882 | Viščiakaimis | Juozas Grajauskas, publicistas, kunigas | 1930 |
1899 | Alvitas | Vincas Kemežys, poetas, vertėjas | 1947 |
1904 | Kiršai | Salomėja Nėris, poetė | 1945 |
1917 | Kiršai | Kazys Bradūnas, poetas | 2009 |
1921 | Čyčkai | Julija Švabaitė-Gylienė, poetė | |
1926 | Alvitas | Jonas Juraitis, kunigas, profesorius | 2010 |
1950 | Uosiai | Dalia Saukaitytė, poetė | |
1953 | Švitrūnai | Vladas Buragas, poetas |
Nuorodos
- Aprašymas apie Vilkaviškio apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIV (Worowo – Żyżyn) z 1895 m. (lenk.).
Literatūra
- Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas 1923, 4 psl.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas 1925, 458–459 psl.