Felicijonas Lelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
{{DEFAULTSORT:Lelis Felicijonas }} |
{{DEFAULTSORT:Lelis Felicijonas }} |
||
01:32, 3 vasario 2016 versija
Felicijonas Lelis (Lialis, 1870 m. sausio 13 d. Pumpėnai – 1949 m. liepos 17 d. Velžys, palaidotas Panevėžyje) – Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas.
Biografija
1892 m. baigė Kauno kunigų seminariją, mokydamasis priklausė slaptai Šv. Kazimiero draugijai. 1892–1894 m. Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras. 1894 m. Kauno tvirtovės Rusijos karinės įgulos katalikų kareivių kapelionas. Su kareiviais dalyvavo kunigo E. Barausko laidotuvėse, dėl to apkaltintas politiniu nusižengimu ir 1894–1897 m. buvo uždarytas Kretingos vienuolyne. Kun. K. Pakalniškio paragintas 1896 m. įsteigė mėnesinį žurnalą „Tėvynės sargas“, 1897 m. perdavė jo redagavimą J. Tumui-Vaižgantui. Dirbdamas Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. 1901 m. perkeltas į Saudininkų (dab. Maironiai) filiją. Nuo 1904 m. kunigavo Antašavos, Budrių, Alizavos filijose, nuo 1925 m. Papilio, Velykių klebonas, vėliau – Krekenavos altaristas. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje.[1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.
Šaltiniai
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Felicijonas Lelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 713 psl.