Deguonis

Deguonis (O)
Periodinė grupė	nemetalas
Atomo numeris	8
Išvaizda	Bespalvės dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	15,9994 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	60 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1313,95() kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He]2s22p4
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	73 pm
Jono spindulys	N/A pm
Elektroneigiamumas	3,44 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	−2,−1 (neutral)
Termodinaminės savybės
Tankis	1,429 g/cm³
Šiluminė talpa	920 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,02674 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	50,35 K
Lydymosi šiluma	0,22259 kJ/mol
Virimo temperatūra	90,18 K
Garavimo šiluma	3,4099 kJ/mol
Molinis tūris	17,36 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė
Gardelės periodas	N/A Å

Deguonis - cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet visoje Visatoje. Skystas ir kietas deguonis (O₂) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O₃) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozonas vyrauja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir saugo žemę nuo pernelyg didelės radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O₂), veikiamas saulės spindulių ar elektros iškrovos. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.

Reta deguonies forma O₄ yra sodriai raudonos spalvos.

Istorija

Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Prystlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas - tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) - "gimdančiu rūgštį".

Panaudojimas

Deguonis yra žmogui gyvybiškai reikalingos dujos, jos dalyvauja oksidacijos procese, be deguonies organizmas negali įsisavinti gyvybei reikalingų medžiagų. Ore deguonies sumažėjus iki 16%, prasideda deguonies badas. Deguonimi taip pat galima apsinuodyti, jei jo slėgis didesnis nei 2 atmosferos (aktualu narams).

Biologinė reikšmė

O₂ - vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O₂ susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O₃ sluoksnis.

Vardo kilmė

Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis, motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vokiečių k. Sauerstoff <- sauer; graikų k. oxygeno <- oxys; rusų k. kislorod <- kislyj ir kt.).