Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
32 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
S (Perkeliamos 8 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q686235.)
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] po to, kai jis [[1226 ]] m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia [[savivalda|savivaldos]] suteikimą [[miestas|miestui]]. Liubeko teisė keitė asmeninį [[monarchas|monarchų]] valdymą ar vietinių [[kunigaikštis|kunigaikščių]] valdymą atsiradusį dar [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikais.
 
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją - – [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki [[1586 ]] m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo ''Johann Balthorn''. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas ''Dortmundo kodeksui'' [[Vestfalija|Vestfalijoje]], ''Goslaro kodeksui'' [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.
 
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] [[1258 ]] m.
 
== Pagrindiniai principai ==
 
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos ({{Dede|Rat}}), kurią sudarė 20 tarybos narių ({{Dede|Ratherrn}}). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau. Kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma, tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių [[burmistras|burmistrų]] ({{Dede|Bürgermeister}}), kurie dalinosi [[Vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]]. Pirmasis burmistras, paprastai vyriausiasis, veikė kaip ''primus inter pares''.
 
== NuorodosTaip pat skaitykite ==
 
*[[Magdeburgo teisė]]
* [[KulmoMagdeburgo teisė]].
* [[MagdeburgoKulmo teisė]]
 
[[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]

Naršymo meniu