Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 8 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q686235.
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] po to, kai jis 1226 m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia [[savivalda|savivaldos]] suteikimą [[miestas|miestui]]. Liubeko teisė keitė asmeninį [[monarchas|monarchų]] valdymą ar vietinių [[kunigaikštis|kunigaikščių]] valdymą atsiradusį dar [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikais.
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] po to, kai jis [[1226]] m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia [[savivalda|savivaldos]] suteikimą [[miestas|miestui]]. Liubeko teisė keitė asmeninį [[monarchas|monarchų]] valdymą ar vietinių [[kunigaikštis|kunigaikščių]] valdymą atsiradusį dar [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikais.


Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją - [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo ''Johann Balthorn''. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas ''Dortmundo kodeksui'' [[Vestfalija|Vestfalijoje]], ''Goslaro kodeksui'' [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją – [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki [[1586]] m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo ''Johann Balthorn''. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas ''Dortmundo kodeksui'' [[Vestfalija|Vestfalijoje]], ''Goslaro kodeksui'' [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.


Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1258 m.
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] [[1258]] m.


==Pagrindiniai principai==
== Pagrindiniai principai ==


Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos ({{De|Rat}}), kurią sudarė 20 tarybos narių ({{De|Ratherrn}}). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau. Kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma, tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių [[burmistras|burmistrų]] ({{De|Bürgermeister}}), kurie dalinosi [[Vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]]. Pirmasis burmistras, paprastai vyriausiasis, veikė kaip ''primus inter pares''.
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos ({{de|Rat}}), kurią sudarė 20 tarybos narių ({{de|Ratherrn}}). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau. Kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma, tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių [[burmistras|burmistrų]] ({{de|Bürgermeister}}), kurie dalinosi [[Vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]]. Pirmasis burmistras, paprastai vyriausiasis, veikė kaip ''primus inter pares''.


== Nuorodos ==
== Taip pat skaitykite ==

*[[Magdeburgo teisė]]
*[[Kulmo teisė]].
* [[Magdeburgo teisė]]
* [[Kulmo teisė]]


[[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]
[[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]

08:45, 2 vasario 2016 versija

Liubeko teisėmiestų teisės atmaina, susiformavusi XIIXIII a. Liubeke po to, kai jis 1226 m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia savivaldos suteikimą miestui. Liubeko teisė keitė asmeninį monarchų valdymą ar vietinių kunigaikščių valdymą atsiradusį dar Karolio Didžiojo laikais.

Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų Baltijos jūros regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją – Hanzos Lygą, kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo Johann Balthorn. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas Dortmundo kodeksui Vestfalijoje, Goslaro kodeksui Saksonijoje ir Magdeburgo teisėms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.

Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta Livonijos ordino įkurtoje Klaipėdoje 1258 m.

Pagrindiniai principai

Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos (vok. Rat), kurią sudarė 20 tarybos narių (vok. Ratherrn). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos gildijų, stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau. Kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma, tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių burmistrų (vok. Bürgermeister), kurie dalinosi vykdomąją valdžią. Pirmasis burmistras, paprastai vyriausiasis, veikė kaip primus inter pares.

Taip pat skaitykite