Rimas Burokas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
{{DEFAULTSORT:Burokas, Rimas}} |
{{DEFAULTSORT:Burokas, Rimas}} |
||
16:55, 1 vasario 2016 versija
Rimas Burokas (1953 m. balandžio 21 d. Alytuje – 1980 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.[1]
Biografija
Mokėsi Alytaus ll-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija). Po pašalinimo iš mokyklos gyveno Vilniuje. Persekiotas sovietinio saugumo tarnybų, kalinamas mirė Lukiškių kalėjime 27-erių.
Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
Poezija plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išleista:
- ,,39 eilėraščiai": eilėraščiai. - Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.
- (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai. - Kitos knygos, 2008 m. -192 psl.
Kūriniai – grakščios muzikalios elegijos. Dažnas muzikos (Haidno, Listo) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos.
Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų Sankt Peterburgas, svajonių Paryžius), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – P. Verleno lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.[2]
Šaltiniai
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Rimas Burokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
- ↑ Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)