Janina Pliaterienė

Janina Pliaterienė (1890 – 1940 m. rugsėjo 9 d. Kaune) – kilusi iš garsios Pliaterių giminės, Vilkėno dvarininko grafo Aleksandro Konstantino Mykolo Pliaterio ir Marijos Ciechanovaitės (lenk. Maria Ciechanowiecka herbu Dąbrowa) duktė.

Biografija

1912 m. rugsėjo 17 d. ištekėjo už tėvo pusbrolio sūnaus, Švėkšnos grafo Jurgio Florijono Felicijaus Pliaterio. 1913 m. gruodžio 20 d. jiems gimė sūnus Aleksandras Adomas. Sesuo Olga taip pat ištekėjo už Daugpilio Kirupo dvaro paveldėtojo Adomo Liudviko Pliaterio Zyberko (Adam Ludwik herbu Plater-Zyberk z Broelu h. Plater).

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, jos vyras, rusų kariuomenės pulkininkas, buvo mobilizuotas, o grafienė liko Švėkšnoje. 1915 m. Vilkėno dvare apsigyveno vokiečių okupacinės valdžios viršininkas leitenantas baronas fon Vitenhorstas. 1918 m. grįžęs namo grafas rado mažą berniuką Viktorą, kuris, kaip manoma, buvo vokiečių karininko sūnus. Grafo santykiai su žmona atšalo, jis apsigyveno atskirai Švėkšnos dvare. Tačiau 1922 m. vykstant žemės reformai tai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.

Sūnus Aleksandras mokėsi ir baigė Švėkšnos gimnaziją, o augintinį Viktorą leido mokytis į vokišką Luizės gimnaziją Klaipėdoje. Per Antrąjį pasaulinį karą Viktoras Aleksandravičius buvo pasirodęs Švėkšnoje vokiečių karininko uniforma, o po karo gyveno Australijoje.

Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, 1925 m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau 1940 m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis 1941 m. ištremtas į Sibirą, kur 1943 m. mirė nuo išsekimo.