Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
[[1902]] m. aptvertas šventorius. |
[[1902]] m. aptvertas šventorius. |
||
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų |
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s. |
||
[[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. |
[[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. |
||
10:41, 15 sausio 2007 versija
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, - Vilniaus arkivyskupija, Trakų dekanatas.
Stovi Trakuose, Sodų g. 8, netoli Lukos ežero. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1409 m., turi gotikos ir baroko architektūros bruožų.
Istorija
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą.
Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota.
1700 m. iš pietų pristatyta Remerių šeimos koplyčia. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą bažnyčia gerokai apgriauta. Iki 1718 m. atstatyta ir rekonstruota: pristatyti bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų.
1794 m. bažnyčia sudegė, 1796 m. ir vėliau restauruota, 1822, 1840, 1858 ir 1867 m. remontuota.
1900 m. žaibas uždegė bažnyčią.
1902 m. aptvertas šventorius.
Trakų bažnyčia garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu. Manoma, kad jį gavo iš Bizantijos Vytautas. Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas.
1604 m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Procesijoms į Trakus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba 1624 m. išspausdintos Antverpene. Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo.
1622 m. paveikslas perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, 1667 m. grąžintas Trakams.
1718 m. paveikslas iškilmingai karūnuotas.
Architektūra
Bažnyčia turi gotikos ir baroko architektūros bruožų, netaisyklingo stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, su trisiene apside. Šoninių navų galuose - zakristija ir koplyčia. Centrinę navą dengia cilindriniai, šonines navas - kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.