Antanas Sodeika

Antanas Sodeika
Figaro vaidmuo Džoakino Rosinio operoje "Sevilijos kirpėjas"
Gimė	1890 m. sausio 23 d. Jurbarkas
Mirė	1979 m. rugsėjo 12 d. (89 metai) Vilnius
Veikla	Lietuvos dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas

Antanas Sodeika (1890 m. sausio 23 d. Jurbarke – 1979 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje) – Lietuvos dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas.

Biografija

1905 m. baigė Jurbarko pradžios mokyklą. Tėvai jį pasiuntė jį mokytis siuvėjo amato, tačiau nejausdams jam potraukio, vaikinas įsitaisė Jurbarko valsčiaus raštinėje, bet netrukus išsiprašė tėvų leidimą mokytis muzikos, kurios keletą metų mokėsi pas vietos vargonininką A. Pocių. Vis tik karjerą pradėjo ne dainuodamas, o Jurbarko teatro mėgėjų pastatytoje Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ suvaidinęs piemenuką.

1907 m. išvyko į JAV ir apsigyveno Filadefijoje. 1908–1910 m. mokėsi vargonuoti pas Joną Hodelį ir dirbo vienoje Čikagos parapijoje. Susipažinęs su Miku Petrausku, pas jį mokėsi dainuoti ir skambinti fortepijonu. Čikagoje dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje, 1909 m. M. Petrausko operos „Birutė“ spektaklyje atliko Senojo Vaidilos vaidmenį.

1911 m. persikėlė į Mahanoy City (Pensilvanija, JAV) ir įstojo į Pottsvillo muzikos mokyklos fortepijono klasę, vadovavo mišriajam ir mergaičių chorams, rengė koncertus ir statė operetes. Persikėlęs į Scrantoną (Pensilvanija, JAV), vargonininkavo Šv. Juozapo lietuvių parapijoje, organizavo chorus ir statė M. Petrausko muzikinius veikalus. 1917 m. ALKR Vargonininkų sąjungos metinio seimo metu parodė M. Petrausko operą „Birutė“ ir operetę „Adomas ir Ieva“. Buvo Komiteto nukentėjusiems dėl karo lietuviams šelpti sekretorius. Mobilizuotas į JAV kariuomenę, orkestre grojo trimitu.

Sugrįžęs į Scrantoną, privačiai mokė muzikos. 1918 m. įkūrė Dailės mylėtojų draugiją, vadovavo draugijos ir savo vardo chorams, kuriuos mokyti padėjo ir M. Petrauskas. Su juo koncertavo, dainavo operetėse, įrašė į plokšteles dainų. Balsą dar lavino pas žymų pedagogą prof. dr. Vudkoką. 1920 m. Bostone baigė M. Petrausko konservatoriją. Dar yra vargonininkavęs ir Švč. Mergelės Marijos parapijoje Kingstone (Pensilvanija), kur pastatė keletą operečių. Nuo 1914 m. buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys. Dar kartą į JAV buvo atvykęs 1928 m. ir surengė apie 30 koncertų.

1920 m. sugrįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir aktyviai įsijungė į muzikinį gyvenimą. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijosveikloje, buvo vienas iš Operos vaidyklos kūrėjų. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmame lietuviškos operos spektaklyje Džiuzepės Verdi „Traviata“ atliko Žermono vaidmenį. 1922 m. paskirtas Valstybės teatro direktoriumi, 1920–1944 m. Valstybės teatro, 1944–1950 m. Lietuvos operos ir baleto teatro solistas.

Apie 50-yje klasikinių operų sukūrė raiškių dramatinių vaidmenų. Dainavimo studijas dar tęsė Italijoje: 1921 m. Romoje, 1924 m. Milane. Kaip solistas koncertavo JAV miestuose, Romoje, Milane, Rygoje ir kitur. 1945–1949 m. Kauno konservatorijos, nuo 1949 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos dėstytojas, nuo 1948 m. docentas, 1950–1951 m. Solinio dainavimo katedros vedėjas, nuo 1957 m. profesorius. Parengė visą būrį gerų dainininkų. Parašė atsiminimų knygą „Mano kelias į muzikos meną“ (1958 m.). 1945 m. suteiktas nusipelniusio artisto, 1950 m. – liaudies artisto garbės vardai.

Užaugino tris vaikus: Antanas Kęstutis – gydytojas, Erdvilas Jonas – pianistas ir pedagogas, Angela Teresė – pedagogė.