Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Koordinačių šablonų migravimas į Coord |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
Eilutė 58: | Eilutė 58: | ||
}} |
}} |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
17:45, 29 sausio 2016 versija
Panemunė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°51′40″ š. pl. 23°57′50″ r. ilg. / 54.86111°š. pl. 23.96389°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Panemunės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 9 900 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * lenk. Poniemoń |
Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km².
Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Veikia Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.
Istorija
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. XVII a. čia įsikūrė žydų kapinės.
1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.
Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.
1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 1919–1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 1927–1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.
1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.
1952 m. įkurta biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas..
Šiuo metu panemunė apima ir Jiesios kraštovaizdžius.
Nuo 2013 m. Panemunės- šančių tiltas restauruojamas, viso panemunei priklauso 3tiltai.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVIII a. pradžia – XX a. pradžia | Panemunės valsčiaus centras | ? |
1920–1931 m. | Kauno apskritis | |
1931–1950 m. | Kauno miestas | |
1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
2000– | Panemunės seniūnija |
Pavadinimo kilmė
Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2001 m. | |||
1898 m.*[1] | 2001 m.sur.? | ||
---|---|---|---|
8 000 | 9 900 | ||
| |||
|
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Понѣмонь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.)
Literatūra
- Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). – Kaunas: Prix Fixe, 2010. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9946-5-7
Nuorodos
- Aukštoji Panemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 122 psl.
- Panemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 288
- Panemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 439 psl.
- Aukštoji Panemunė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 296 psl.
- Lietuvos kariuomenės bazės įkūrimas Aukštojoje Panemunėje