Luodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°35′0″ š. pl. 26°12′46″ r. ilg. / 55.58333°š. pl. 26.21278°r. ilg. / 55.58333; 26.21278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 33: Eilutė 33:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}


[[Kategorija:Zarasų rajono ežerai]]
[[Kategorija:Zarasų rajono ežerai]]

16:33, 29 sausio 2016 versija

55°35′0″ š. pl. 26°12′46″ r. ilg. / 55.58333°š. pl. 26.21278°r. ilg. / 55.58333; 26.21278

Luodis
Vieta Zarasų raj., Lietuva
Plotas 13,2 km²
Kranto linijos ilgis 28,2 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 6,7 m
Didžiausias gylis 18,4 m
Įteka Šventoji
Išteka Šventoji

Luodis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone (Ignalinos rajono paribyje), 11 km į vakarus nuo Visagino; vienas didžiausių Lietuvos ežerų (6-asis pagal dydį).

Geografija

Ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 6,3 km, plotis iki 4,4 km. Ežero gylis siekia 18,4 m. Luodyje yra 2 didelės salos – Alaunė (arba Krutamoja – pasakojama, kad anksčiau čia gyvenę žmonės daug dirbo) ir Sadausko (Juodojo Astravo?) – ir 2 mažesnės (Pilelė ir Kanapinė). Bendras salų plotas – 17,8 ha. Kranto linija (jos ilgis 28,2 km) vingiuota, gausu didelių įlankų, pietryčiuose yra siaura ir ilga įlanka. Iš pietų pusės link ežero centro įsiterpia Žvėrinčiaus rago kyšulys. Ežero krantai daugiausia aukšti ir statūs, ardomi vandens, tik įlankų galai žemi ir pelkėti. Luodis telkšo ledyninės kilmės duburyje, kurio dugne yra daubų ir seklumų. Palei salas ežeras visai negilus – apie 1–1,5 m, kitur gilesnis. Dugną dengia sapropelingas ir karbinatingas dumblas, o įlankose – gėlavandenė klintis. Plati atabrado juosta padengta smėliu ir gargždu.

Pro ežerą prateka Šventosios upė, į ežerą įtekanti šiaurės rytuose ir čia pat, už kelių šimtų metrų, iš jo ištekanti.

Biologija

Luodžio atabrade auga meldų, nendrių juostos, prie įlankų veši vandens lelijos, pietrytinėje įlankoje – maurabragiai ir elodėjos. Praktiškai iš visų pusių ežerą supa Giteniškės ir Tumiškės miškai[1].

Ežere pagaunama stambių lydekų ir karšių. Karšius dažniausiai gaudo prie salų. Lydekos gerai kimba ant gylių perkritimų ir netoli Šventosios intako. Taip pat pagaunama stambių kuojų bei raudžių, tinkamiausia vieta joms gaudyti 3 m gylyje, didžiausi laimikiai pagaunami aplink vandens augalų sąžalynus, esančius toliau nuo kranto.

Reikšmė

K. Būgos nuomone, Luodžio pavadinimas sėliškos kilmės. Ežeras patenka į Gražutės regioninį parką. Ežero vakarinėje pakrantėje yra Salako miestelis; kiti kaimai prie Luodžio: Sabalunkos, Luodžiai, Luodkos, Paluodė, Plavėjai, Žagarinė, Marceliškis, Dumblynė.

Ežerėvardis laikomas finougrizmu iš est. lot („rutulys“) ar lyv. luod („šiaurės vakarai“). Panašaus pavadinimo ežerų yra, pvz., Estijoje (Loodi järv).[2]

Šaltiniai

  1. Luodis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 665
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 199