Centriolė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
{{ląstelės organoidai}} |
{{ląstelės organoidai}} |
||
Dabartinė 11:43, 29 sausio 2016 versija
Centriolė (nuo lot. centrum 'vidurys') – ląstelių organoidas, centrosomos dalis, svarbi ląstelės dalijimuisi, būdinga gyvūnų ir grybų ląstelėms. Paprastai ląstelėje būna dvi, ląstelei dalijantis išsidėsto priešinguose poliuose, čia sudaro centrus, aplink juos išsidėsto susiformavusios achromatinės verpstės siūlai.
Centriolės sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Centriolė panašį į tuščiavidurį cilindrą, kurio skersmuo apie 150, ilgis – 300-500 nanometrų. To cilindro sienelė susideda iš 27 mikrovamzdelių, išsidėsčiusių 9 tripletais. Nesubrendusios centriolės (procentriolės) sudarytos iš 9 pavienių mikrovamzdelių, o vėliau – iš 9 dvigubų vamzdelių. Naujai susidariusi centriolė dažnai išsidėsto statmenai senajai. Iki branduolio dalijimosi pradžios centriolės atsiskiria ir slenka į priešingus polius.
Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Padeda susidaryti bei iširti mikrovamzdeliams, blakstienėlėms ir žiuželiams
- Reguliuoja centrosomų dydį[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Conduit, Paul T.; Raff, Jordan W. (2010). „Cnn Dynamics Drive Centrosome Size Asymmetry to Ensure Daughter Centriole Retention in Drosophila Neuroblasts“ (PDF). Current Biology. 20 (24): 2187–2192. doi:10.1016/j.cub.2010.11.055. Nuoroda tikrinta 2013-11-30.
| |||||