Pijus VI: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Kiti4|Popiežių Pijų VI|kitus popiežius vardu Pijus|Popiežius Pijus|asmenis, turinčius vardą Pijus|Pijus}} |
{{Kiti4|Popiežių Pijų VI|kitus popiežius vardu Pijus|Popiežius Pijus|asmenis, turinčius vardą Pijus|Pijus}} |
||
{{Žmogaus biografija |
|||
{{Popiežius |
|||
|vardas=Pijus VI <br />{{la|Pius VI}} |
|vardas=Pijus VI <br />{{la|Pius VI}} |
||
|foto=Image:Popepiusvi.jpg |
|foto=Image:Popepiusvi.jpg |
00:04, 27 sausio 2016 versija
- Šis straipsnis apie Popiežių Pijų VI. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Pijus VI lot. Pius VI | |
---|---|
250-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Giovanni Angelo Braschi |
Gimė | 1717 gruodžio 27 Cesena, Italija |
Mirė | 1799 rugpjūčio 29 |
Palaidotas (-a) | Valencija, Prancūzija |
Tautybė | italas |
Pijaus VI herbas | |
250-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1775 vasario 15 |
Baigė | 1799 rugpjūčio 29 |
Pirmtakas | Klemensas XIV |
Įpėdinis | Pijus VII |
Vikiteka | Pijus VI |
Pijus VI (lot. Pius VI; gimė kaip Giovanni Angelo Braschi 1717 m. gruodžio 27 – mirė 1799 m. rugpjūčio 29 d.) – popiežius nuo 1775 m. vasario 15 d. iki mirties 1799 m.
Biografija
Ferraroje studijavo teisę. Nuo 1753 m. popiežiaus Benedikto XIV asmeninis sekretorius. 1773 m. paskirtas kardinolu. Po dvejų metų išrinktas popiežiumi, konfliktavo su Europos monarchais. Kovojo su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Juozapu II, kai pastarasis uždarė daug vienuolynų ir pats paskyrė Milano ir Mantujos vyskupus. Priešinosi episkopalizmo sąjūdžiui, teigusiam, kad aukščiausioji Katalikų bažyčios valdžia yra vyskupai, o ne popiežius. Kovojo su katalikybės srove febronijanizmu, kurios teigimu, aukščiausia Katalikų bažnyčios valdžia priklauso Bažnyčios susirinkimui ir Emso kongreso sprendimu, apribojusius popiežiaus valdžią. 1783 m. patvirtino Rusijos imperatorienės Jekaterinos II sprendimą įkurti Mogiliavo arkivyskupiją. Įvykus Didžiajai Prancūzų revoliucijai, pasmerkė Prancūzijoje paskelbtą religijų laisvę ir dvasininkų persekiojimą. 1792 m. dalyvavo Pirmojoje antiprancūziškoje koalicijoje. Prancūzijai 1798 m. užėmus Romą, buvo suimtas ir ištremtas į Florenciją, vėiau – kitus Italijos miestus. Pontifikato metu rėmė menus, įkūrė Vatikano pinakoteką.[reikalingas šaltinis]
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Klemensas XIV |
Popiežius Pijus VI 1775-1799 |
Įpėdinis Popiežius Pijus VII |