Fribūro universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 15 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q36188.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
''Šis straipsnis apie [[Šveicarija|Šveicarijos]] universitetą, apie [[Vokietija|Vokietijos]] universitetą [[Breisgau Freiburgas|Breisgau Freiburge]] skaitykite [[Freiburgo universitetas]]''
''Šis straipsnis apie [[Šveicarija|Šveicarijos]] universitetą, apie [[Vokietija|Vokietijos]] universitetą [[Breisgau Freiburgas|Breisgau Freiburge]] skaitykite [[Freiburgo universitetas]]''
{{Infolentelė universitetas
{{Infobox_universitetas
|pavadinimas = Fribūro universitetas<br>{{de|Universität Freiburg}}<br>{{fr|L'Université de Fribourg}}
|pavadinimas = Fribūro universitetas<br>{{de|Universität Freiburg}}<br>{{fr|L'Université de Fribourg}}
|logotipas =
|logotipas =

16:43, 26 sausio 2016 versija

Šis straipsnis apie Šveicarijos universitetą, apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge skaitykite Freiburgo universitetas

Fribūro universitetas
vok. Universität Freiburg
pranc. L'Université de Fribourg
lot. Universitas Friburgensis
Įkurtas1763/1889 m.
TipasValstybinis
RektoriusGidas Fergauvenas
Darbuotojų1 100
Studentų10 000
VietaFribūras, Šveicarija
Svetainėwww.unifr.ch

Fribūro universitetas (vok. Universität Freiburg, pranc. L'Université de Fribourg) – Šveicarijos aukštoji mokykla, 1889 m. įkurta Fribūre, Fribūro kantonas. Dėstoma prancūzų ir vokiečių kalbomis. Apie 10 000 studentų.

Fakultetai

  • Teologijos fakultetas,
  • Teisės fakultetas,
  • Ekonomikos ir socialinių mokslų fakultetas,
  • Filologijos fakultetas,
  • Gamtos mokslų fakultetas.

Lietuviai

Nuo 1895 m. universitete studijavo lietuvių, iki Pirmojo pasaulinio karo – be Rusijos imperijos valdžios sutikimo, ne savo vardais. Iš pradžių lietuvių studentai priklausė lenkų studentų būreliui, bet 1899 m. visi lietuviai išstojo. 1899 m. J. Petrulio (slapyvardis Benediktas Audra) iniciatyva įkurta lietuvių jaunimo draugija „Rūta“, per Pirmąjį pasaulinį karą pervadinta „Lithuania“. 1927 m. iš Berno į Fribūrą perkeltas Šveicarijos lietuvių studentų sąjungos centras.

18951935 m. universitete studijavo apie l10 lietuvių studentų, daugelis jų čia įgijo mokslų daktaro laipsnį, vėliau tapo žymiais Lietuvos politikais, daugiausia krikščionių demokratų srovės veikėjais, kultūrininkais, mokslininkais. Į Fribūrą studijuoti vyko ir lietuviai iš JAV (tarp jų – I. Albavičius, A. Milukas). Studentus rėmė JAV lietuvių šalpos organizacijos.[1]

Universitete dėstė

Jonas Čepinskis,

Universitete studijavo

Kazimieras Ambrozaitis, Pranas Augustaitis, Mikelis Ašmys, Pijus Bielskus, Leonas Bistras, Vincentas Borisevičius, Pranciškus Būčys, Antanas Civinskas, Juozapas Čepėnas, Ignas Česaitis, Blažiejus Česnys, Ignas Čižiauskas, Antanas Dailidė, Vladas Daumantas, Aleksandras Grigaitis, Konstantinas Jasiukaitis, Stanislovas Jokūbauskis, Pranas Jucaitis, Antanas Jusaitis, Juozas Kaškelis, Julius Kaupas, Juozas Leimonas, Antanas Maliauskis, Kazys Pakštas, Juozas Purickis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Henrikas Nagys, Jurgis Narjauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Staniukynas, Stasys Šalkauskis, Jonas Totoraitis, Vincentas Vizgirda, Juozas Vailokaitis ir kiti.

Šaltiniai

  1. Fribūro universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004